Kovo ketvirtoji ne tik Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena, bet ir nuo senų laikų minima Kovarnio diena. Mano manymu, ši diena tikrai žemaitiška, nes pas mus nuo senų laikų juodai žvilgančių paukščių niekas nevadino kovais, o tik kovarniais. Kovarnio dieną buvo stengiamasi pasidžiaugti pavasario pradžia, išleisdavo po lauką pasivaikščioti gyvulius, paukščius, atverdavo tvarto duris, patys stengdavosi daugiau būti lauke.
Iš šiltesnių Vakarų Europos kraštų į Lietuvą kovarniai sugrįžta bene anksčiausiai iš visų paukščių – kovo mėnesio pradžioje. Šiltėjant klimatui, keičiasi ir šių paukščių įpročiai. Šiemet Plungės dvaro parke pirmuosius kovus dar vasario 15 dieną užfiksavo Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė. Plateliuose prie negausios lizdų kolonijos šalia Žaliosios gatvės kovus pastebėjau vasario 22 dieną.
Iš kelionės sugrįžę paukščiai stengiasi sustiprėti – būriais tupiasi į nuo sniego atsilaisvinusius laukus, nesant tokių plotų – ant kelių. Tik kiek atsigavę, sustiprėję skuba prie aukštuose medžiuose paliktų pernykščių lizdų ir esant palankiems orams, pradeda juos taisyti. Prie tvarkomo lizdo nuolat budi vienas iš kovų poros narių, nes greta besikuriantys kaimynai bemat išnešiotų kraunamo lizdo medžiagą. Žmonės kovus dažnai maišo su varnomis. Dydžiu jie panašūs, bet jų išvaizda visai skirtinga – pilkosios varnos daugiau turi pilkos spalvos nei juodos, o kovai turi melsvo metalo blizgesio aprėdą. Snapas masyvus, tamsus, prie pamato balsvas.
Kovai labai naudingi paukščiai – turbūt ne vienas esame stebėję kaip pievose, sodybų vejose nutūpę būriai ar pavieniai kovai kažko ieško, gan stipriais snapais rausia duobutes dirvoje, norėdami pasiekti negiliai nuo žemės paviršiaus tūnančias grambuolių (karkvabalių) lervas. Paukščiams tai puikus baltymų šaltinis, o mums apsivalymas nuo augalų šaknis, o vėliau ir lapus graužiančių vabalų! O paliktos vejoje duobutės ne tokios jau gilios. Didesnes padaro grambuolių lervomis paskanauti sodybose sumanę barsukai, usūriniai šunys. Be grambuolių, kovai sulesa daug kitų mūsų vadinamų vabzdžių kenkėjų lervų, -spragšių, kurklių, kitų.
Skirtingai nei kiti varniniai paukščiai (krankliai, kuosos, pilkosios varnos) kovai peri kolonijomis. Tokios kolonijos nuo senų laikų būdavo įsikūrusios netoli žmogaus – parkuose, kapinėse, senų pakelių, laukų medžių guotuose. Šiuo metu kovai sparčiai nyksta, nes žmonės visaip juos stengiasi išgyvendinti iš kaimynystės – nupjauna kovų apgyvendintus medžius, visais įmanomais būdais juos ardo, stipriomis vandens čiurkšlėmis šaldo kiaušinius arba baido kovus su prijaukintais plėšriais paukščiais. Aš dar prisimenu, kai maždaug prieš 20 metų skaičiavome kovų lizdų kolonijas, jos buvo Gegrėnuose, Gintališkėje ir dar daug kur. Dabar kovų kolonijos dar bando išgyventi Plungės, Salantų dvaro parkuose, bet ir iš ten šie paukščiai yra pastoviai gujami, baidomi. Turime būti pakantesni šiems išmintingiems ir naudingiems sparnuočiams. Kas nuo amžių gyveno šalia mūsų tėvų, protėvių, tegul ir toliau gyvena. Nesipiktinkime kovų keliamu triukšmu, ant žemės krintančiomis šakomis – jie mūsų Gamtos ir Kultūros dalis! Pažvelkime į juos atidžiau ir pamatysime kaip susiglaudę jie rodo savo “širdutes”, su pasitikėjimu atviromis akimis žiūri į mus, žmones! Atverkime savo širdis aplinkai ir švęskime prasidėjusį pavasarį!
Ekologė Marija Jankauskienė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
