Turizmo forumas, skirtas tradiciniams amatams ir edukacijoms Žemaitijos nacionaliniame parke

Š. m. gruodžio 14 d. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija organizavo Turizmo forumą „Tradiciniai amatai, edukacijos Žemaitijos nacionaliniame parke“, kuriame dalyvavo 35 paslaugų ir produktų teikėjai, nacionalinio parko darbuotojai, taip pat besidomintys amatais ir edukacijomis. Forumas vyko Platelių tradicinių amatų centre Advento laikotarpiu, prieš didžiąsias metų šventes, kada verta prisiminti senąsias mūsų tradicijas.

Renginys prasidėjo čirvinių blynų edukacija, kurią pristatė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos visuomenės informavimo specialistė Daiva Vaškienė. Forumo dalyviai ragavo Daivos ant senovinio tradicinio pečiaus tarpukario laikų vartančioje keptuvėje iškeptų čirvinių blynų, skanaudami bitininko Donato Abručio skirtingų rūšių medaus bei bičių duonelės, žolininkės ir tautodailininkės Vaivos Jundulaitės-Kosienės paruoštos žolelių arbatos.

Daiva Vaškienė pristatė ne tik čirvinių blynų edukaciją, kurią užsisako vis daugiau atvykstančiųjų į parką tiek moksleivių, tiek suaugusiųjų grupių, bet ir kitas edukacijas, kurios siūlomos tradicinių amatų centre: žvakių liejimą iš vaško, tradicinio mielinio pyrago kepimą, Užgavėnių kaukių gaminimą ir pan.

Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Giedrius Norvaišas pasveikino renginio dalyvius, įteikė pažymėjimus resertifikuotiems paslaugų ir produktų teikėjams. Žemaitijos nacionalinis parkas yra Europos darnaus turizmo saugomose teritorijose chartijos narys, į ją priimtas 2013 m. Narystė suteikiama 5 m., kuri vėliau, jei saugoma teritorija atitinka reikalavimus, vėl gali būti pratęsta, tad G. Norvaišas pakvietė visus ruoštis kitų metų pavasarį Europos parkų darnaus turizmo chartijos ekspertų viešnagei. Jie spręs dėl Žemaitijos nacionalinio parko resertifikavimo šioje organizacijoje.

Bitininkas Donatas Abrutis savo ūkyje „Medaus klėtelė“ Mačiūkių kaime svečius vaišina skirtingų rūšių medumi, pasiūlo išbandyti apiterapijos (lot. apis – bitė + gr. therapeia – gydymas) – gydymo ir profilaktikos metodai, kuriuose naudojami bičių gaminami ir surenkami produktai) namelį. Čia užsukantys lankytojai gali įsigyti jiems patikusio medaus, kitų bičių produktų. Šiemet Abručio bičių suneštas lipčiaus medus pelnė aukščiausią įvertinimą Lietuvoje, bitininkas už tai apdovanotas diplomu. D. Abrutis gali ilgai ir vaizdingai pasakoti apie bičių gyvenimą, jų naudą, iš skirtingų augalų suneštą medų ir kuo jis kvepia. Tą jis įdomiai pateikė savo pranešime, atsakydamas į susirinkusiųjų klausimus.

Žolininkė ir tautodailininkė Vaiva Jundulaitė-Kosienė iš Visvainių kaimo pristatė savo kartu su seserimi Nijole Makiejeviene įkurtame ūkyje „Miško sodai“ vykdomas edukacijas. Kadangi 2017 m. paskelbti tautinio kostiumo metais, Vaiva atvykstantiems siūlo 2 val. edukacinę programą, kurios metu ji savo dirbtuvėje, kurioje stovi audimo staklės, įvairūs rakandai, reikalingi audimui, pristato tautinį žemaitišką kostiumą. Po to kiekvienas užsiėmimo dalyvis gamina lėlytę, kurią aprengia tautiniu kostiumu ir ją pasiima su savimi.

Tautodailininkė natūraliais dažais, gaunamais iš augalų, dažo vilną, audžia tradicinius grindų takus. Tam suteiktas tautinio paveldo sertifikatas. V. Jundulaitė-Kosienė norinčiuosius ne tik moko austi, bet ir pati mezga, įvairiaspalviais dažais tapo savo pasiūtas linines sukneles, tunikas, šalikus.

Kita visvainiškės siūloma edukacinė programa – apie darželio ir prieskoninius augalus, kuriuos ji augina savo ūkyje esančioje augalų kolekcijoje.

Turizmo forumo dalyviai buvo supažindinti ir su parko direkcijos vykdomais projektais.

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Kuprelytė pristatė vykdytą projektą „Žemaičių žemės lobiai – tradicinis žemaičių kostiumas“, akcentuodama žemaičių moterų tautinio kostiumo išskirtinumą: dominuoja raudona spalva ir išilgi dryžiai, brangių skarų ir karolių gausa. Marškiniai papuošti ornamentas, išdėstytais ant rankogalių, ties užsegimu, apykakle. Sijonai dryžuoti, ryškiaspalviai, dažniausiai vyraujančios raudonos spalvos. Prijuostės taip pat išilgai dryžuotos. Liemenės smulkiai ir stambiau languotos bei skersadryžės, trumpos, durtos aukštai po krūtine ir smulkiai klostytos.

Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rovena Augustinė pristatė tarptautinį projektą „LLI-010 Gamtinio turizmo pritaikymas visiems (UniGreen)“. Įgyvendinant šį projektą, Platelių ežero apžvalgos aikštelė bus ne tik sutvarkyta, bet ir pritaikyta regos bei judėjimo negalią turintiems lankytojams. Po rekonstrukcijos darbų iki kitų metų pavasario čia atsiras naujos dangos, pandusai, turėklai, dviračių stovai, suolai, taktilinis ir kiti informaciniai stendai. Taip pat numatoma parengti ir išleisti pažintinių takų žemėlapius, lankstinukus ir suvenyrus, pritaikytus ir žmonėms, turintiems regos negalią, taip pat organizuoti gidų kursus ir praktinius mokymus projekto partnerių specialistams, vietos turizmo paslaugų teikėjams ir verslininkams. Spalio mėn. buvo suorganizuota konferencija apie turizmo sektoriaus pritaikymo žmonėms su negalia galimybes, kurioje savo gerąja patirtimi dalijosi ekspertai iš Latvijos, Suomijos, Lietuvos.

Tarptautinio projekto „Darnus kietųjų lapuočių miškų valdymas – darnaus turizmo vystymo praktika“ įgyvendintas ir numatomas įgyvendinti veiklas pristatė šio projekto vadovė Viktorija Rumšaitė. Ji pademonstravo vieną dalį numatomo sukurti 10 min. filmo apie Žemaitijos nacionalinį parką, pasidžiaugė, kad buvo suorganizuotos dvi pažintinės išvykos į Švediją, pastatytas vienas informacinis terminalas prie Šaltojo karo ekspozicijos, kitas stovės prie Platelių lankytojų centro. Iki kitų metų liepos 1 d. Liepijų miške numatoma įrengti pažintinį taką, dirbama rengiant paukščių stebėjimo vietos prie Ilgio ežero projektą.

Lankytojų aptarnavimo skyriaus gidė Aušra Brazdeikytė savo pranešime „Žemaitijos nacionalinio parko lankytojai 2017 m.“ pasidžiaugė, kad lankytojų skaičius 2017 m. Žemaitijos nacionaliniame parke, palyginti su 2016 m., padidėjo ir viršijo 152 tūkstančius. Lankomiausias Parko objektas – Šaltojo karo muziejus – kaip ir pernai, sulaukė apie 35 tūkst. lankytojų. Auga lankytojų susidomėjimas edukaciniais užsiėmimais tradicinių amatų centre ir gamtoje, atsiranda naujų paslaugų ir produktų teikėjų.

2017 m. rugpjūčio mėn. „Sorbum group“ ekspertų atlikto tyrimo (apklausta 500 respondentų) duomenimis, apie 93 % apsilankiusiųjų Žemaitijos nacionaliniame parke liko patenkinti apgyvendinimo paslaugų kokybės ir kainos santykiu. Net 73 % jų parke lankėsi, nes norėjo pailsėti prie ežero. Populiariausi lankomi objektai parke yra Šaltojo karo muziejus, kurį aplankė ar ketino aplankyti apie 41 % lankytojų, ir pėsčiųjų bei dviračių takai, kuriuos aplankė ar ketino aplankyti apie 38 % lankytojų.

Baigiasi dar vieni metai. Tikimės, kad 2018-ieji bus ne mažiau sėkmingi sutelktai įgyvendinant naujas idėjas turizmo srityje Žemaitijos nacionaliniame parke.

Lankytojų aptarnavimo skyriaus gidė Aušra Brazdeikytė