Stirbaičių kraštovaizdžio draustinis

Stirbaičių kraštovaizdžio draustinis – nors savo užimamu plotu (293 ha) yra vienas mažesnių kraštovaizdžio draustinių, jo vertė matuojama ne hektarais ir užimamu plotu, o gamtos ir žmogaus sukurtu pirmykščiu pamatu, kuris per šimtmečius tapo svarbia gamtine ir kultūrine vertybe, saugoma ateitiems kartoms.

Draustiniui išskirtinumo suteikia ir jo geografinė padėtis. Vaizdingą ir dinamišką kraštovaizdžio panoramą suformuoja moreninės kalvos ir miškais apaugę šlaitai, kurie susilieja su natūraliomis pievomis bei ganyklomis, įsiterpusiomis tarp didelių miško masyvų. Draustinyje yra ryškios reljefo formos, kurios būdingos Žemaičių aukštumų moreniniam kalvotam kraštovaizdžiui.

Draustinio teritorijoje aptinkamos Europos Bendrijos svarbos pievų, miškų ir pelkių buveinės. Viena reikšmingiausių – šarmingos žemapelkės (7230), kuriose auga retos augalų rūšys tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Šiose buveinėse sutinkama ir auksuotoji šaškytė (Euphydrias aurinia) – drugys, labai prieraišus prie specifinių buveinių, žemapelkių ir jų pakraščiuose augančių miegalių (Succisa pratensis).

Nors vienas ryškiausių Stirbaičių draustinio bruožų – gamtinės vertybės, jame svarbią vietą užima ir tradicinis Stirbaičių kaimo kraštovaizdis, kuris yra neatsiejama Žemaitijos istorijos dalis. Čia saugoma išlikusi istorinė žemėnauda, senasis kaimo išplanavimas, senųjų sodybų vietos, tačiau ne visas Stirbaičių kaimas patenka į draustinio teritoriją. Tokios struktūrinės sandaros vietovės Lietuvoje sparčiai nyksta, todėl šis draustinis turi ypatingą reikšmę kultūrinės atminties išsaugojimui.

Stirbaičių kraštovaizdžio draustinis pasižymi/išsiskiria:

• moreniniu kalvotu reljefu;
• atvirų pievų ir ganyklų plotais;
• miškų ir pelkių mozaikiškumu;
• natūraliais upelių slėniais,
• ramia, nuo intensyvios žmogaus veiklos apsaugota aplinka.

Apibendrinant, Stirbaičių kraštovaizdžio draustinis sudaro įvairų ir vientisą kraštovaizdį, kuriame susijungia gamtinės ir kultūrinės vertybės. Draustinis pasižymi moreniniu kalvotu reljefu, miškingais šlaitais, natūraliais upelių slėniais bei atviromis pievomis ir ganyklomis. Jo teritorijoje išsaugotos Europos Bendrijos svarbos pievų, miškų ir pelkių buveinės, įskaitant žemapelkes su retomis augalų ir vabzdžių rūšimis, pavyzdžiui, auksuotąją šaškytę (Euphydrias aurinia). Kartu draustinis saugo tradicinį Stirbaičių kaimo planą, istorinę žemėnaudą bei senųjų sodybų vietas, kurios yra neatsiejama Žemaitijos istorijos dalis.

Atviras kraštovaizdis – gamtos veidas!