Šis tas apie siuvėją (kriaučių) iš Konstantino Bružo knygos ,,Apie tai, kas neturi išnykti”

2020-04-29 / Žemaitijos NP

,,Siuvėjas  Janauskis – žemaūgis su kuprele. Žmonių lūpomis – ,,kriaučius”. Labai darbštus.  Dirbo važinėdamas po kiemus. Jo dalijosi net jėga: išveždavo jam nesant įrankius arba, nusigėrusį, jį patį. Siūk!”

Siūti sekėsi. Amato išmoko Sedoje. Įsigijo koja minamą ,,Singer ” firmos mašiną. Siuvimui naudojo centimetrinę juostą, žirkles, liniuotę, blukį lyginimui ir prosą (lygintuvą). Adatas pirkdavo. O ant piršto visada turėdavo nuoperską (piršto žiedas), kuris buvo kiauras arba aklinas. Siuvo burnosus ( storas apsiaustas), burkas(didelis milinis apsiaustas) su bašlikais, kurie vėliau pavirto  į burnosus, sermėgas, žaketus (mot. švarkelis), šalbierkas (liemenė)…ir kelnes: paprastas, ,,klioč”, ,,brič”, ,,galife”.

,,Pirmaisiais siuvėjais buvę  žydai. Jie ėjo iš kiemo į kiemą. Nelengvai tas jiems atsiėjo. Maistą gamino patys – ,,košer”. Būdavo nemalonumų. Atsitikdavo, kad į katiliuką įmesdavo kiaulienos…Pyktis!..Skandalas…Norėdavo išeiti. Šeimininkai stengdavosi sulaikyti, ieškojo kaltininko, atradus barė.

Kažin kur  ir kažin kas vėl sau juoką sugalvoję:

– Maistrai, perversk štai mano burnosą (storas apsiaustas) į kitą pusę…Apsinešiojo…

Žydas siuvėjas imasi už darbo, išardo , sutvarko ir…įsižiūri, kad tai…jo paties drabužis!..Kam juokas, o jam pyktis, nors plyšk!..”

Visuomenės informavimo specialistė Dalia Jakštienė

Siuvykloje, 1928 m. fotografija iš V. Strakšytės archyvo, eksponuojama Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos etnografinėje ekspozicijoje

Scroll to top