Šiemet gamtininkų dėmesys ir gulbėms giesmininkėms

2020-04-30 / Žemaitijos NP

Šį pavasarį Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje vykdomas gulbės giesmininkės valstybinis monitoringas. Tai reiškia, kad tam tikrose stebėjimo vietose yra registruojamos šių paukščių teritorinės poros, lizdai, vados su jaunikliais, pavieniai paukščiai. Šie stebėjimai kartojami kas trejus metus. Nuo 2011 m., kai buvo pradėtas gulbės giesmininkės monitoringas, nacionaliniame parke pastebima šių paukščių populiacijos didėjimo tendencija: nuo 5 perėjusių porų 2011 m. iki 13 porų – 2017 m. Šių metų rezultatai dar nežinomi, bet pagal pirminius tyrimų duomenis, panašu, kad giesmininkės populiacija išlieka stabili.

Skirtingai nei gulbė nebylė, giesmininkė vengia žmogaus, todėl nacionaliniame parke dažniausiai įsikuria nuošaliose pelkėtose buveinėse, kuriose pakankamai vandens. Bebrai – geriausi giesmininkės sąjungininkai, nes bebrų įrengtos patvankos garantuoja, kad pelkėje vandens pakaks ir gulbės giesmininkės jaunikliai bus apsaugoti nuo keturkojų plėšrūnų. Bebravietes perėjimui renkasi ne tik gulbės, bet ir tilvikiniai paukščiai, įvairių rūšių antys, gervės. Taip pat veisiasi kiti gyvūnai. Todėl prašytumę paukščių perėjimo metu pelkėtas vietas, bebravietes palikti išskirtinai tik gamtos globai.

Vykdant gulbės giesmininkės monitoringą neapsieinama ir be malonių staigmenų. Štai šių metų balandžio pradžioje vienoje iš potencialių giesmininkės perimviečių Medsėdžių kaime, pastebėta šių sparnuočių pora. Patelė buvo žieduota mėlynos spalvos kakliniu žiedu (Nr. 3H42). Paaiškėjo, kad tai devintus metus skaičiuojanti gulbė, išperėta 2011 m. Mačiūkių kaimo bebravietėje sukrautame lizde ir ten sužieduota ornitologo Juliaus Morkūno. Nors ši gulbių giesmininkių perimvietė, išardžius bebrų patvanką, jau seniai sunykusi, joje gimęs paukštis išlieka prieraišus gimtinei. Apie tai byloja faktas, kad tą pačią žieduotą gulbę esame stebėję 2017 m. pavasarį Užpelkių kaime esančiame vandens telkinyje. Abi stebėjimo vietos nuo buvusios lizdavietės nutolę tik iki 5 km. Pagal Lietuvos paukščių žiedavimo centro pateiktą informaciją žinome, kad 2012-2019 m. laikotarpiu užfiksuotas 91 šios gulbės giesmininkės stebėjimo atvejas. Daugiausia jų iš Vokietijos. Taip pat matyta Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje. Žinomas tolimiausias skrydis buvo į Suomiją (2013 m.), kur  paukščio registracijos vieta buvo už 913 km nuo gimtosios pelkaitės, kurioje augo. Šių metų sausį ir vasarį pastebėta Lenkijoje. Tikimės, kad šią gulbę giesmininkę, migruojančią po kaimynines šalis, dar ne kartą išvysime ir Žemaitijos pelkėse.

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė

Gitana Sidabrienė

Scroll to top