Saugomų paukščių monitoringas draustiniuose

2020-05-15 / Žemaitijos NP

Didžiosios Žemaitijos aukštapelkės slepiasi tarp miškų ir tarsi prašyte prašo nedrumsti jų ramybės. Jauniklius veda ar jau augina įvairūs gyvūnai, tarp jų tik tokiuose neįžengiamuose tyruose dar užsilikę saugomi, reti sparnuočiai.

Įpareigoti atlikti valstybinį paukščių monitoringą, tyliai sliūkiname tomis pačiomis trasomis kaip ir prieš tris metus. Aplenkiame klampias praplaišas, bedugnius ežerokšnius, juos jungiančias protakas. Klimato kaita ryški ir šiuose klampiuose didžiuliuose tyruose – besniegė žiema ir išsausėjęs dangus nepagirdo, nepamaitina  jų  krituliais. Tik deka kritulių, aukštapelkės gyvybingos. Pelkių pakraščiais nutysęs lagas kiek šlapesnis.  Nuo kiminų ir durpių klodų gerokai  išpampęs  vidurys tarsi didžiulis bliūdas dar laiko sukaupto vandens  atsargas. Čia dangus atsispindi skaidriuose ežerokšniuose, čia verda kitur nematomas, bet labai trapus gyvenimas. Gailiai rypauja tundrinio kraštovaizdžio reliktai dirviniai sėjikai, tuoktuvinę trelę skleidžia keli skraidantys tikučiai, rypauja pavienės pempės, trumpomis  giesmelėmis širdį džiugina   pieviniai kalviukai,  dirviniai vieversiai, kiauliukės.  Ežerokšnių pakraščiais braido besimaitinantys tamsieji tilvikai, raudonkojai tulikai, baltosios, o labai retai ir geltonosios  kielės.  Didingas jūrinio erelio skrydis, akylas jo žvilgsnis iš akivarų pakelia antis, suklykia gervės, sunerimsta ir skrydžiui pakyla gulbės giesmininkės.

Pradėję apskaitas saulei tekant, skubame apleisti įdienojančius ir nuo balsų tylančius paslaptingus  žemės perlus  – Žemaitijos  tyrus.

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologė  Marija Jankauskienė

Scroll to top