Pelkiniai miškai 91D0*

Pelkiniai miškai brošiūra

Natūralios buveinės tipo aprašymas

Spygliuočių bei mišrūs miškai užmirkusiuose, nederlinguose ir pelkiniuose dirvožemiuose, kurių gruntinio vandens lygis aukštas (dirvožemio tipologinė grupė Ub, Pb, Pa). Vyrauja eglės, pušys, kai kur gana gausu beržų, pasitaiko juodalksnių. Gausu krūmokšnių (mėlynių, vaivorų, gailų), švylių, įvairių viksvų. Pelkiniai miškai pasižymi ištisine samanų danga, daugiausia kiminų.

Šių buveinių augavietės durpių sluoksnis storesnis nei 20 cm. Pelkiniai miškai dažniausiai sudaro kompleksus su kitomis buveinėmis. Dažniausiai tai aukštapelkių raistai, apypelkių miškai, kurie yra pereinama zona tarp pelkės ir miško. Buveinei būdinga, kad priklausomai nuo hidrologinio režimo ji gali transformuotis į pelkių buveines arba į kitas miškų buveines.

Pagrindiniai veiksniai ir jų įtaka pelkiniams miškams

• Buveinės kokybę gali pagerinti bebrų veikla (kai užtvenkia vandens ištekėjimą iš buveinės);
• Buveinės kokybei įtakos neturi pavienių medžių iškirtimas (išskyrus medžių su mikrobuveinėmis), medyno žūtis, vabzdžių fitofagų antplūdžiai;
• Buveinės kokybę blogina pažeistas natūralus hidrologinis režimas, netausojantys vertybių atrankiniai sanitariniai kirtimai;
• Buveinė sunaikinama, ją iškertant plynai arba atvejiniais kirtimais, nusausinant, atkuriant medyną nebūdingomis rūšimis.

Šioje buveinėje galima ūkinė veikla

• Galima vykdyti atrankinius kirtimus bei specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną;
• Galima vykdyti sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.

Buveinės paplitimas Žemaitijos nacionaliniame parke

Vyrauja pelkiniai eglynai, kurie užima apie 639 ha.