Pelkėti lapuočių miškai 9080*

Pelkėtų lapuočių miškų brošiūra

Natūralios buveinės tipo aprašymas

Perteklinio drėkinimo lapuočių medžių miškai ant nerūgščios ir rūgščios durpės (dirvožemio tipologinė grupė Pb, Uc, Ud). Pelkėtus lapuočių miškus nuolat veikia paviršiuje telkšantis vanduo ir kasmet užlieja polaidžio vandenys. Šiam tipui priklauso šlapi juodalksnynai. Juodalksnynuose, greta juodalksnių, kai kur pasitaiko uosiai ir beržai. Beržai vietomis gali būti gausesni nei juodalksniai. Aplink medžių kamienus, kelmus susidaro kupstai (iki 1 m aukščio), tačiau didžiausius plotus natūraliose buveinėse užima šlapi ir nuolat užliejami plotai. Kupstai paprastai būna apžėlę samanomis, ypač gausiai – žaliosiomis. Dažnai ant kupstų auga paparčiai. Šlapynėse vyrauja viksvos, lendrūnai, geltonieji vilkdalgiai, karklavijai, pelkiniai žinginiai ir kiti hidrofitai. Pelkėti lapuočių miškai susiformuoja durpių prisipildžiusiuose lokaliuose reljefo pažemėjimuose, taip pat palei ežerus, upes arba apypelkio miškų kompleksuose.

Pagrindiniai veiksniai ir jų įtaka pelkėtiems lapuočių miškams

• Buveinės kokybę gerina bebrų veikla sausintose augavietėse;
• Buveinės kokybei įtakos neturi pavienių medžių iškirtimas (išskyrus medžių su mikrobuveinėmis);
• Buveinės kokybę blogina pažeistas natūralus hidrologinis režimas, netausojantys vertybių atrankiniai sanitariniai kirtimai, einamieji kirtimai, medžių su mikrobuveinėmis ir stambios negyvos medienos šalinimas, invazinių rūšių atsiradimas, bebrų veikla nesausintose augavietėse;
• Buveinė sunaikinama, ją iškertant plynai (įskaitant ir sanitarinius) arba atvejiniais kirtimais, nusausinant, atkuriant medyną nebūdingomis rūšimis.

 Šioje buveinėje galima ūkinė veikla

• Galima vykdyti atrankinius kirtimus bei specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną;
• sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.