Plinkšių apylinkės – svarbi gamtinė teritorija

2019-06-11 / Žemaitijos NP

Plinkšių apylinkės (21,2 ha) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu įtrauktos į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai. Vertybės, dėl kurių atrinkta vietovė – 6510 Šienaujamos mezofitų pievos (2,2 ha) ir niūriaspalvis auksavabalis (10,7 ha).

Šienaujamos mezofitų pievos yra svarbios dėl didelės žolinių augalų įvairovės, o ir daug gyvūnų rūšių čia randa prieglobstį.

Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita) – labai reta vabalų rūšis. Ji įrašyta į Tarptautinę raudonąją knygą (IUCN Red List), Europos Sąjungos Buveinių Direktyvos 2-ąjį priedą, kuriame pažymėta kaip prioritetinė rūšis, Lietuvos raudonąją knygą. Toks didelis dėmesys jam skiriamas ne tik dėl to, kad tai labai įdomi ir graži rūšis. Niūriaspalvis auksavabalis yra indikatorinė, skėtinė rūšis. Tai reiškia, kad išsaugoję šį vabalą, išsaugosime ir kitas su senų medžių drevėmis susijusias rūšis: žvaigždėtuosius pseudoskorpionus, marmurinius auksavabalius, aštuoniataškius auksavabalius, europinius plačiaausius, didžiąsias miegapeles, krokinius minkštenius ir kt.

Tai įspūdingos išvaizdos vabalas, kuris didžią savo gyvenimo dalį praleidžia brandžių lapuočių medžių viduje. Vabalo kūno ilgis 22–32 mm, kūnas masyvus, tamsiai rudas, metališkai blizgantis, plikas. Vabalo lervos Lietuvoje vystosi 2–4 metus trūnijančioje gyvų lapuočių, dažniausiai ąžuolų, medienoje. Mūsų klimato sąlygomis toks ąžuolo kamienas dar turi būti įšildomas saulės. Plinkšių dvaro sodybos parke yra tinkamos sąlygos niūriaspalviui auksavabaliui: daug senų, stambių drevėtų medžių, tarp medžių daug erdvės, parkas prižiūrimas, tvarkomas, todėl nesiformuoja pomiškis.

Pamatyti suaugėlį niūriaspalvį auksavabalį yra sudėtinga, nebent liepos – rugpjūčio mėnesiais, kai jie skraido, o gyvena maždaug mėnesį.

Niūriaspalvių auksavabalių buveinėse negali būti iškertami seni drevėti ir džiūvantys medžiai, ypač ąžuolai; skatinama palikti nenukirstus nusilpusius, pažeistus ar išvirtusius brandžius lapuočių medžius.

Buveinė Plinkšių dvaro sodyboje

Lietuvos gamtos fondo nuotr. Niūraspalvis auksavabalis

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja

Daiva Abrutė

Scroll to top