Platelių ežero tyrimai Žemaitijos nacionaliniame parke

2017-03-02 / Žemaitijos NP

Praėjusią savaitę Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojus netikėtu apsilankymu nudžiugino Gamtos tyrimų centro mokslininkai – prof. Jonas Mažeika, dr. Ričardas Paškauskas, dr. Ieva Baužienė ir asistentas Dmitrij Morudov. Jų kelionės tikslas buvo susirinkti duomenis vykdomiems moksliniams tyrimams ,,Nuosėdų šaltiniai ir jų pasiskirstymo ypatumai didžiuosiuose Lietuvos ežeruose per pastaruosius 200 metų”. Tyrimų objektas – Platelių ežeras, kuriame mokslininkai turi atlikti vandens fizinių parametrų matavimus įvairiuose gyliuose, paimti ežero dugno nuosėdų mėginių.

Ekspedicijos dalyvius pasitiko nuo pat ryto buvęs saulėtas, su nedideliu -5 C° šaltuku, oras ir apie 20 centimetrų storio poškantis ledas. Vėliau, plūstelėjusi šaltesnio oro banga atnešė sniegą, šlapdribą ir gūsingą vėją. Kruopštumo ir tikslumo reikalaujantis šlapias darbas ant ledo truko apie 6 valandas. Nors sužvarbo ir kiaurai permirko, tačiau mokslininkai užsibrėžtą tikslą pasiekė. Giliausioje 49 metrus siekiančioje Platelių ežero vietoje paėmė dvi dugno nuosėdų kolonėles. Paimtų analizei organogeninio (sapropelinio) tipo dugno nuosėdų sluoksnio storis – apie 40 cm. Jos tolygiai, nuosėdų susidarymo seka, buvo padalintos daugiau kaip į 80 mėginių išsamiems laboratoriniams tyrimams. Kartu mokslininkai nustatė, kad net giliausioje Platelių ežero zonoje priedugnio sluoksniuose vanduo yra gerai prisotintas deguonimi (deguonies koncentracija – 8,25 mg/l). Anot dr. Ričardo Paškausko, tai rodo gerą Platelių ežero būklę.

Sparčiai užželiančiose Platelių ežero įlankose, Aklaežeryje ir Iešnalio ežere atlikome ir  deguonies kiekio vandenyje, po ledu, matavimus.  Platelių įlankose deguonies kiekis buvo mažesnis nei gelmėse – apie 5 mg./l.,  Iešnalio ežere deguonies apie 3 mg./l., o Platelių Aklaežeryje deguonies tik apie 2 mg./l. Žuvų dusimo požymių nepastebėta.

Neilgai buvęs saugus ledas, šiemet mums leido aplankyti ežerų pakrantes ir pelkes, kurios kitu metu labai sunkiai praeinamos. Ten atlikome Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategorijos augalo – šakotosios ratainytės augviečių būklės vertinimą. Iešnalio ežero šiaurinės pakrantėje radome 4, o Laumalenkų kraštovaizdžio draustinio Aklaežerio šiaurės rytų dalyje 15, šiuo retu augalu apaugusių, skirtingo tankumo ir dydžio plotų.

Informuojame, kad šiuo metu ežerų ledas sparčiai tirpsta, pakrantėse yra trapus, nuo ledo sutekantis tirpsmo ir lietaus vanduo išplauna sunkiai pastebimas properšas.

Lipti ant ledo negalima, pavojinga!

Žemaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. specialistas Saulius Sidabras

Scroll to top