Pėsčiųjų žygis Uošnos aukštupyje

2020-03-02 / Žemaitijos NP

Pėsčiųjų žygiai- vis labiau populiarėjanti laisvalaikio praleidimo forma. Gal tai yra mados reikalas, o gal noras pažinti ir aplankyti nematytas vietoves? Arba noras pabūti gamtoje, gryname ore, išsikrauti nuo kasdienio streso, ar pabėgti nuo darbų rutinos? Vieno atsakymo tikriausiai nėra, tačiau mus džiugina pats faktas, kad žygio entuziastų tikrai yra ir tuo galėjome įsitikinti.

 Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai vasario 29 d. surengė žygį Uošnos aukštupiu, į kurį susirinko nemažas būrys įvairaus amžiaus žygiui neabejingų žmonių. Šie entuziastai – tai šeimos su vaikais, draugų kompanijos, vyresnio amžiaus asmenys – iš viso 79 bendraminčiai, atvykę iš Plungės, Skuodo, Telšių, Joniškio, Mažeikių, Klaipėdos miestų ir aplinkinių rajonų.

Pėsčiųjų žygiui diena pasirinkta neatsitiktinai: tai rečiausia metų diena, kuri pasitaiko tik kartą per ketverius metus, o taip pat tai ir paskutinė kalendorinės žiemos diena.

Susirinkusius žygeivius turėjome kuo nustebinti. Kaip ir pridera žiemą, gamta mums iškrėtė gražų pokštą ir atsiuntė nuostabią, saulėtą bei sniego kupiną dieną, kai tuo tarpu jau tikėjomės, kad žiemos nebeišvysime šiais metais.

Žygį pradėjome nuo Šaltojo karo ekspozicijos. Su pakilia nuotaika ir humoro geros dozės užtaisu pajudėjome pietų kryptimi, link Plokštinėje buvusio karinio miestelio. Nuėję  0,5- 0,6 km nuo pradinio taško, aplankėme hidrogeologinį gamtos paveldo objektą – Koiskalnio šaltinį. Tai viena didžiausių versmių Žemaitijos nacionaliniame parke, išsiliejančių iš sufozinio cirko ir nutekančių pietų kryptimi. Koiskalnio šaltinyje pasipildėme vandens atsargas ir toliau keliavome suplanuotu maršrutu palei Plokštinės gamtinio rezervato ribą. Keliaudami Paburgės kraštovaizdžio draustiniu, perlipome Uošnos kanalą, o vėliau pasiekėme ir Uošnos upę.  Kaip žinia, Babrungas- ilgiausia Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje tekanti upė (apie 12,3 km), o Uošna- tik keliais šimtais metrų trumpesnis (11,7 km), per parko miškus ir laukus tekantis kairysis Babrungo intakas.

Keliaudami Paburgės kraštovaizdžio draustiniu, stabtelėjome prie Skyplaičių ežero. Minutėlę atsikvėpę, pasisėmę miško ramybės ir energijos, pajudėjome link Burgio ir Burgalio eutrofinių ežerų komplekso. Čia mūsų laukė išbandymas. Kadangi šią žiemą sulaukėme daug kritulių, todėl, pakilus vandens lygiui, turėjome rimtą iššūkį. Reikėjo perbristi Paburgės pelkę, kur vandens gylis siekė iki 30 cm. Ne vienas dalyvis liko šlapiomis kojomis, o kai kam net pasisekė, nes buvo ant rankų pernešti. Žygio metu netrūko geros nuotaikos ir optimizmo, džiaugiamės, subūrę tokį šaunų žygeivių būrį.

Žygio maršrutas buvo žiedinio tipo, dviejų dalių. Dalyviai galėjo rinktis 7 arba 12 km maršrutą, tad perbridus Paburgės pelkę, perėjus miškelį, galėjo apsispręsti – baigti ar tęsti žygį. Didžioji dalis, apie 60 žmonių, pasirinko ilgąjį maršrutą ir pėsčiųjų žygį tęsė toliau, keliaudami Šilinės hidrografinio draustinio link. Toks draustinis Žemaitijos nacionaliniame parke yra tik vienas. Jis įkurtas, siekiant išsaugoti natūralaus miškų upelio etaloną – Šilinės upelį, jo hidrografinę struktūrą. Žygio dalyviai, aplankę miškingą Šilinės upelio slėnį su natūraliomis pievomis bei pasigrožėję Paplatelės mišku, priartėjo prie dar vieno, valstybės saugomo hidrogeologinio gamtos paminko – Pilelio šaltinio. Jis yra Žemaitijos nacionalinio parko rytinėje miškingiausioje teritorijoje, Paplatelės miške. Šis šaltinis yra takoskyroje tarp Platelių ir Burgio bei Burgalio ežerų.  Šioje vietoje žygio dalyviai turėjo galimybę atsigerti šaltinio vandens bei pasipildyti vandens atsargas. Lietuvos geologijos tarnybos tyrimų duomenimis, vandens kokybė yra gera, vanduo gėlas, ypač šis šaltinis yra pamėgtas vietinių gyventojų.

Žygį baigėme, keliaudami Plokštinės pažintiniu taku, judėdami link Šaltojo karo ekspozicijos, ten, kur ir pradėjome žygį. Grįžome visi, lyg ir niekas nepasiklydo, o jei kas negrįžo, tai neprisipažino. Dėkojame visiems dalyviams, nepabijojusiems iššūkių, neabejingiems pėsčiųjų žygiams bei nestokojusiems geros nuotaikos.

Keliaukime, pažinkime savo kraštą, leiskime laisvalaikį gamtoje, nes čia nėra blogo oro – būtina tiktai tinkama apranga. Juk fizinis aktyvumas nieko nekainuoja, reikia tik ryžto, noro, nusiteikimo bei pakilios nuotaikos. Mylėkime, saugokime, vertinkime, bei mokėkime džiaugtis tuo, ką turime.

Kraštotvarkos skyriaus geografė

R. Jundulienė

 

Scroll to top