Pasaulinės turizmo dienos renginys Žemaitijos nacionaliniame parke „Miško maudynės prie gamtos paminklų“

2025-10-21 / Žemaitijos NP

Spalio 18 d., šeštadienį, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija organizavo renginį „Miško maudynės prie gamtos paminklų“, skirtą Pasaulinei turizmo dienai paminėti.

Į renginį susirinko 18 dalyvių iš Klaipėdos, Palangos, Plungės, Telšių, kitų vietų.

Lankytojų aptarnavimo skyriaus gidė Aušra Brazdeikytė papasakojo, kiek Žemaitijos nacionaliniame parke yra botaninių gamtos paveldo objektų – saugomų medžių, kodėl juos reikia saugoti, pakvietė su kai kuriais iš jų susipažinti.

Beržoro kaime aplankytas Birškaus bukas. Paprastasis bukas yra introdukuotas, mūsų miškuose savaime neaugantis medis. Jį pasodino vietos gyventojas, pavarde Birškus. Tai įspūdingos išvaizdos bukas: aukštis – 20,5 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,14 m, amžius –  apie 100 metų.

Aplankėme ir buvusiame Platelių dvaro sode augantį gamtos paminklą – Platelių vinkšną. Šios paprastosios vinkšnos aukštis – 25 m, kamieno apimtis 1,3 aukštyje – 5,15 m, amžius – apie 210 metų. 

Platelių dvaro sodas pagal parengtą projektą yra tvarkomas: pasodinta nemažai obelų, kaštonų alėja.

Apžiūrėjome dar du gamtos paminklus Platelių dvaro parke. Platelių liepa auga Platelių dvaro parko pietinėje alėjoje. Šios mažalapės liepos aukštis – 23,5 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,52 m. Manoma, kad liepai yra apie 180 metų.

Įspūdingiausias gamtos paminklas, augantis Platelių dvaro parke, – storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu. Jo kamieno apimtis 1,3 aukštyje – 7,56 m, aukštis – 30,5 m, amžius – apie 240 metų.

Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Kiti dar tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti.

Renginio dalyviai sudalyvavo Miško maudynėse, kurias vedė sertifikuota miško maudynių gidė Lina Kerpauskaitė. Jos veiklai suteiktas ir Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklas. Gidė kvietė įsiklausyti į gamtoje girdimus garsus, pajausti vėjo dvelksmą, saulės šilumą, užuosti gamtoje susirinktų “dovanų” – medžių lapų, vaisių, šakelių, samanų, kerpių, žemės – kvapus.  Lina paragino visus kuo daugiau laiko skirti pabuvimui gamtoje, neskubant, nes tai nuramina nervų sistemą, įkrauna vidinę bateriją, sveikatina kūną, protą, sielą.

Daugiau apie Miško maudynes:  https://zemaitijosnpd.lrv.lt/lt/informacija-atvykstantiems/misko-maudyniu-gidas/.

ŽNPD Lankytojų aptarnavimo skyriaus gidė Aušra Brazdeikytė

Rusnės Brazdeikytės n.

Scroll to top