MARIJA,

2022-09-30 / Žemaitijos NP

„Pasibaigė vasara. Pritilo gamta. Bet ji visada gyva. Prie Burgio ežero sketsakaliai aktyviai vaiko paukštvanagio patelę. Skėtes, laumžirgius mėgstantys sakaliukai čia nuolat stebimi, matomai kažkur turi lizdą. Ratus suka ir ežeran nutūpia eurazinių cyplių būrelis. Aukštyn žemyn nardo, mašaliukus gaudo šelmeninės kregždės. Ore kaunasi ar žaidimus žaidžia paprastieji suopiai bei vapsvaėdis. Vis mažiau gervių, jos maitinasi laukuose, būriuojasi didžiosiose pelkėse ir miklina jauniklių sparnus tolimai migracijai.

Senos obels šakas nuodugniai apžiūri mažasis margasis genys. Paprastosios raudonuodegės patelė irgi šalia. O savo malonia monotoniška giesmele cilp-calp dar pamalonina pilkoji pečialinda.

Užuovėjose, kur žydi pievinės miegalės ar yra įsaulis, plasnoja, šildosi ne tik driežai, bet ir margasparniai drugiai: šeiriai, spungės, citrinukai, karpytūnės ir kiti. Raudonuoja kiminai ir vilioklės apskritalapės saulašarės. O vorai mezga įvairiaraščius tinklus, tinklelius. Rudenėja…”,

TAI TAVO ŽODŽIAI.

Prieš metus palydėjai paukščius, o šiandien mes išlydime Tave… Lengvo Tau skrydžio! 🖤

Žemaitijos nacionalinio parko kolegos

Scroll to top