Kupriukui reikia šaltų žiemų

2017-08-01 / Žemaitijos NP

Šių metų liepos 12 dieną mūsų nuolatinė pagalbininkė, savo gyvenamosios aplinkos tyrinėtoja Zina Jokšienė, gyvenanti Stirbaičių kaime, darže ant kopūsto pastebėjo ir nupaveikslavo  ilgakaklį keistuolį vabzdį. Nuotrauką atsiuntė man, bet aš tokio „padaro‘ irgi nebuvau mačiusi.  Kreipiausi į  Gamtos tyrimų centre dirbantį mokslininką, vabzdžių, ypač plėviasparnių specialistą dr. Eduardą Budrį ir jam persiunčiau keistojo vabzdžio nuotrauką. Pasirodo, kad tai  vienas iš  4  lig šiol Lietuvoje žinomų  kupriukų šeimos, kupriukų (lot. Raphidioptera) būrio vabzdys.

Kupriukai – tai vidutiniai ir smulkūs vabzdžiai, galva pailga su priekin nukreipta burna, prieškrūtinis ištįsęs, lankstus. Antenos ilgos, daugianarės. Sparnai 4, plėviški, abi poros beveik vienodos, tankiai gyslotos. Patelės su ilgu kiaušdėčiu (Vikipedija).  Man šis vabzdys pasirodė  panašus į šiltuose kraštuose gyvenančius maldininkus, tik neturi priekinių „maldininkiškų” kojų.

Daugumos kupriukų rūšių lervos gyvena po medžių žieve, vabzdžių landose. Suaugėliai randami ant medžių lapų ar kamienų. Kai kurių rūšių (iš Raphidiidae šeimos) lervos aptinkamos ir dirvožemio viršutiniuose sluoksniuose, kartais uolų įtrūkimuose. Tiek suaugėliai, tiek lervos yra grobuonys: gaudo įvairius smulkius vabzdžius ir kitus  nariuotakojus, taip pat minta ir kitų vabzdžių kiaušinėliais. Gyvena šiaurinėse Europos ir Azijos platumose su šaltom žiemom. Šiaurės Amerikoje rasti tik į vakarus nuo Uolinių Kalnų. Šaltis reikalingas kupriukų metamorfozei, todėl nerasta nei vienos kupriukų rūšies tropikų zonose. Tačiau yra fosilijų iš Mezozojaus laikų, rodančių, jog seniau gyvendavo ir daug šiltesnėse klimato juostose.

Lietuvoje gyvena 4 – 5 kupriukų  rūšys (Vikipedija).

Pasigrožėkime!

Nuotraukose:

1. Taškuotasis kupriukas (nuotrauka iš  Vikipedijos).

2. Neapibūdintos rūšies kupriukas (Zinos Jokšienės nuotrauka)

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė  Marija Jankauskienė

Scroll to top