Krienai Velykų stalui

2020-04-01 / Žemaitijos NP

Ant kiekvieno žemaičio Velykų stalo būtinai turi būti krienų. Seniau atskirų padažų prie mėsos patiekalų neruošdavo, tačiau krienų būdavo apsčiai: baltieji gailūs krienai, nuo kurių kvapo ašaros bėgdavo, o įsidėjus burnon net amą atimdavo; raudonieji krienai, dažyti burokėlių sunka; rūgštoki krienai su trintomis spanguolėmis; švelnūs krienai su grietine.
Krienus reikia mokėti ir valgyti: maistą pirma reikia gerai sukramtyti ir tik po to dėtis burnon krienų – tada ne taip jaučiamas jų deginimas. O kas pirma krienus arba su kąsniu juos burnon įsideda, tas pajus visą krienų galią – ir ašaromis taškysis, ir vos kvapą atgaus.
Kad mūsų Velykų stalas turėtų naminių krienų prie mėsytės ar lašinukų pagaminome jų patys… O kiek buvo ašarų, nosies varvėjimo, gerklės graužimo… Gaila, kad negalima fotografijoje užfiksuoti šio kvapą gniaužiančio aštrumo. Bet rezultatas viską atperka. Lieka tik pridėti grietinės, burokėlių sulčių ar rūgščių uogų, o gal ir dar ko nors pagal savo skonį.
Pasigaminkite ir skanaukite.

Visuomenės informavimo skyriaus specialistė
Dalia Jakštienė

Scroll to top