Klumpė – Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių dvaro etnografinis eksponatas

2020-05-28 / Žemaitijos NP

Šašaičių kaime, prie pat Sedos gyveno klumpdarbis Jonas Linkis. Klumpes dirbo iš įvairios medžiagos. Beržinės – sunkios, bet stiprios. Drebulinės lengvesnės, bet greit skyla. Juodalksnio lengvesnės už beržines ir savaip spalvotos. Topolio – lengvos, o gluosnio visiškai lengvutės.  Jis iš klumpdirbystės turėjo ne tik pragyvenimą, bet ir estetinį pasitenkinimą.  Klumpes išmargindavo, kuo tik norėdavo – nors pievų  ir darželio žiedais. Ir spalvos įvairios; šviesios, gelsvos, o juodalksniai kaip nudažyti. Bet užvis svarbiau tie brūkšneliai lyg kokios pabirusios skujos arba lapeliai, kurie tau per akis kasdien brauko.

Jo darbo klumpes mėgo moterys, merginos ir miestelio davatkos. Atėjusias moteris klausė, kaip padaryti: ar ,,po batiuški”, ar kaip kitaip, paprastai. Pasisekusioms ,,po batiuški” darė aukštomis kulnimis, margino ir dažė.

Nuo jo klumpių tauškėjo pašalusi žemė, cementinės bažnyčios grindys, slenksčiai ir aslos. Nevengė su klumpėmis sutrepsėti ir pasiučiausią šokį.

Klumpės  žemaičiams buvo savas apavas. Jis – kietas, užsispyręs, nepalaužiamas. Jį  galėjo tik atimti, bet ne pakeisti.  Taip ir atsitiko.

Pagal K. Bružo knygą ,,Apie tai, kas neturi išnykti”.

 

Visuomenės informavimo specialistė  Dalia Jakštienė

Scroll to top