KETURRAČIŲ IR KROSINIŲ MOTOCIKLŲ SAVININKAMS PRIMENAME APIE ATSAKINGĄ ELGESĮ GAMTOJE

Pavasarį bunda gamta. Miškai, slėniai, pievos prisipildo garsų, judesio, naujos gyvybės. Paukščiai suka lizdus ir ruošiasi perėjimo sezonui, žvėrys veda ir augina jauniklius, net smulkesni vabzdžiai pradeda naują gyvenimo ciklą. Šiuo laikotarpiu ramybė ir tyla jų buveinėse yra labai svarbi.

Tačiau pavasarį suaktyvėja ir noras pavažinėti keturračiais, krosiniais motociklais per miškus, upelių slėnius, bekele. Važinėjimas šiomis transporto priemonėmis gamtoje gali labai stipriai jai pakenkti, todėl primename apie galimą žalą ir kviečiame elgtis atsakingai.

Ką svarbu prisiminti važiuojant keturračiais ir krosiniais motociklais

• Važinėjant bekele keturračiais ar krosiniais motociklais trikdoma laukinė gyvūnija – ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, kai gyvūnai veda jauniklius. Išsigandę triukšmo, jie palieka buveines, o palikti jaunikliai dažnai žūva.  
• Važiuojant bekele taip pat sunaikinami augalai ir buveinės – žolinė danga, uogienojai, reti ir saugomi augalai tiesiog sutrypiami ar išraunami. Keturračių provėžos ardo dirvožemio paviršių, sudaro erozijos židinius, nyksta biologinė įvairovė.  
• Dar daugiau – įkaitę varikliai gali uždegti sausą žolę ar paklotę, o tai kelia rimtą gaisrų pavojų miškuose ir atvirose teritorijose. Taip pat gali būti teršiama aplinka – iš netvarkingų variklių ar nesandarių bakų  į dirvožemį ar vandens telkinius gali patekti degalai, alyva, plastiko atliekos. 

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba taip pat primena, kad saugomose teritorijose galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir griežti gamtosauginiai reikalavimai. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, rezervatuose visureigiais, keturračiais ir krosiniais motociklais leidžiama važiuoti tik valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, neišsukant iš jų.

Važinėjimas bekele yra pažeidimas

Draudžiama važiuoti ir stovėti ant miško paklotės, statyti transporto priemonių arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinių, važiuoti pylimų ir iškasų šlaitais, galingais ratais ardyti krantų, upių slėnių ar kalvų. Dar didesnė žala daroma važinėjant upių ir upelių vagomis ar kultūros paveldo objektų – piliakalnių ir pilkapių – šlaitais.

Statyti transporto priemones galima tik tam tikslui įrengtose automobilių stovėjimo aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jei tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepadaroma žala gamtai.

Norintieji organizuoti varžybas, renginius privalo gauti teritorijų, per kurias numatytas maršrutas, valdytojų sutikimus. Jeigu renginys vyksta saugomų teritorijų direkcijų administruojamose ar joms Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu priskirtose nacionalinėse saugomose teritorijose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose, leidimas turi būti suderintas su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija. Nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų kontaktus rasite – https://vstt.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/saugomu-teritoriju-direkciju-kontaktai/

Atkreipiame dėmesį, kad pasivažinėjimas gamtoje bekele – sąmoningas aplinkos niokojimas, už kurį numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

Laukianti atsakomybė už pažeidimą

• Lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų.  
• Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 20 iki 50 eurų.  
• Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.  
• Nustačius neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų.  
• Neteisėtas važiavimas motorinėmis transporto priemonėmis paviršiniuose vandens telkiniuose užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 450 eurų. 

Ką daryti pastebėjus pažeidimą

Pastebėjus ne keliais (bekele) važiuojančius keturračius, krosinius motociklus ar kitas motorines transporto priemones, kviečiame apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. 

Jei pavyksta užfiksuoti pažeidimą, nufotografuokite ar nufilmuokite pažeidėjus – svarbu užfiksuoti transporto priemonės numerius, spalvą ar kitas atpažinimo detales. Vaizdo įrašus ar nuotraukas galite siųsti gamtosaugos kontrolės funkcijas vykdančiam Aplinkos apsaugos departamentui – el. paštu [email protected]. 

Būkime pilietiški pranešdami apie gamtosauginius pažeidimus ir patys būkime tuo geruoju pavyzdžiu edukuodami aplinkinius apie atsakingą elgesį gamtoje.   

Rinkimės kelią, o ne miško paklotę. Ramybę gamtoje, o ne triukšmą. Atsakomybę, o ne trumpalaikį adrenalino pliūpsnį. Elkimės gamtoje, ypač saugomose teritorijose – jautriai, išmintingai ir atsakingai.