Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinis

Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinis, didžiausias pagal užimamą plotą (2014 ha) Žemaitijos nacionaliniame parke, išsiskiria kalvotu agrariniu miškingu reljefu, kuriame laukai, pievos ir ganyklos susipina su miškingais šlaitais. Ši teritorija puikiai atskleidžia tradicinės žemėnaudos ir užstatymo struktūrą, o nedideli ežerėliai – Ešerinis, Mažrimis ir Lydekinis kuria subtilias, jautrias ekosistemas, kurios byloja apie ilgus gamtos procesus.

Kraštovaizdis čia nėra tik fonas: kiekviena dalis nuo banguojančių kalvų iki mažų distrofinių ežerų augalų – turi savo vietą ir funkciją, o piliakalniai bei senosios gyvenvietės primena žmogaus ir gamtos ryšį.

Kalvotas agrarinis kraštovaizdis ir žemėnauda

Draustinyje vyrauja žemės ūkio naudmenos – laukai, pievos ir ganyklos, kurios natūraliai įsilieja į miškingus šlaitus. Kalvotas reljefas kuria banguojantį horizontą, o skirtingos žemėnaudos formos suteikia kraštovaizdžiui ritmą ir struktūrą.

Draustinio pietrytiniame kampe telkšo trys nedideli ežerėliai – Ešerinis, Mažrimis ir Lydekinis, o vakarinėje dalyje – Valančiausko ežeras. Šie vandens telkiniai ne tik pripildo kraštovaizdį ramybės pojūčiu, bet ir kuria unikalų mikrosistemų pasaulį.

Natūralūs distrofiniai ežerai (3160)

Viena iš svarbiausių draustinio gamtinių vertybių – natūralūs distrofiniai ežerai (3160). Tai rūgštūs, maisto medžiagų stokojantys liekaniniai pelkių ežerai.

Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinyje yra trys tokie ežerėliai – Aklaežeris, Ešerinis ir Lydekinis. Vanduo tamsus ir rūgštus dėl durpių ir humusinių rūgščių. Neretai šiuose ežeruose augalų visai nėra arba jie auga tik pavieniui. 

Šie ežerėliai atsirado ledyno suformuotame reljefe, nedidelėse nepratakiose įdubose, kuriose susikaupė vanduo ir palaipsniui užpelkėjo. Tai šiauriniams regionams būdingi vandens telkiniai.

Ežerus supa kimininiai liūnai su viksvomis, vietomis gali augti vandens lelijos. Nedidelės, miškų apsuptyje slypinčios ežerų akys tampa išskirtiniu kraštovaizdžio elementu – subtiliu, bet labai išraiškingu.

Nors šie ežerai yra atokūs ir mažai paveikti žmogaus veiklos, jų išlikimui grėsmę kelia natūralūs procesai. Laikui bėgant, jie pamažu virsta pelkėmis. 

Įdomu tai, kad daugelio tokių ežerėlių pavadinimai – Ešerinis, Lydekinis, Kuojinis yra labai paprasti, tikėtina, kilę iš vietinių žvejų. Šie ežerai labai panašūs vienas į kitą, jų krantai užpelkėję, klampūs, o dėl mažo maistingumo žuvys juose auga lėtai.  

Gyvybė tarp vandens ir sausumos

Šiose buveinėse aptinkamos ir retos rūšys. Viena jų – gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus), viena didžiausių pasaulyje skraidančių paukščių rūšių. Patinai gali sverti iki 15 kg. Nors ši rūšis buvo arti išnykimo ribos, šiandien jos populiacija Lietuvoje gausėja.

Gulbė giesmininkė perėjimui renkasi žuvininkystės tvenkinius, apleistus durpynus ar sunkiai prieinamas pelkėtas vietas. Ją lengva atskirti nuo gulbės nebylės: giesmininkės snapas yra geltonas, be gumbo, o nebylės snapas– oranžinis, virš snapo gerai išsiskiriantis juodas gumbas.

Kita įdomi rūšis – medvarlė (Hyla arborea). Tai gana egzotiška mūsų faunos rūšis, tiesa, nedažna ir daugiau žinoma, kaip pietų Lietuvos gyventoja, tačiau pastarąjį dvidešimtmetį sparčiai plintanti iš Latvijos,kur buvo sėkmingai reintrodukuotos.

Mokslininkai atlieka genetinius tyrimus, ar šiaurinėje Lietuvos dalyje aptinkama medvarlė  yra H. aborea, gyvenanti pietų Lietuvoje, ar vis tik H. Orientalis, kaip ir latviškoji. Medvarlės įdomios dėl savo gebėjimo laipioti, o jų kurkimas savotiškas ir gan intensyvus, kurį gegužės pabaigoje vėlai vakare galima išgirsti prie nedidelių vandens telkinių. 

Kultūrinis kraštovaizdžio sluoksnis

Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinis svarbus ne tik gamtine, bet ir kultūrine prasme. Čia stūkso Žernių piliakalnis, įsikūręs ant moreninės kalvos.

Netoliese esantis Jazdauskiškių piliakalnis yra mažesnis, tačiau kultūriškai itin reikšmingas. Įsikūręs šalia senųjų gyvenviečių.

Dar vienas iš svarbių ir lankytinų objektų draustinyje – Sorų (Šv. Antano Paduviečio) koplyčia, pastatyta 1917 m. Šis sakralinis objektas neturi kultūros vertybių statuso, tačiau vertinamas tikinčiųjų. Sorų koplyčia pastatyta ant trijų parapijų ribos: Alsėdžių, Gegrėnų ir Žemaičių Kalvarijos.

Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinis – tai vieta, kur kalvotas reljefas, ežerų ramybė ir kultūrinis paveldas susijungia į išskirtinį Žemaitijos kraštovaizdį, išlaikiusį savo autentiškumą iki šių dienų.

Atviras kraštovaizdis – gamtos veidas!