Gražiausi Lietuvos drugiai – Šarnelės oze

2019-08-02 / Žemaitijos NP

Šarnelės piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Švedkalniu – nacionalinės svarbos kultūros paveldo paminklas. Bet ne tik… piliakalnis su gyvenviete įsitvirtinęs pietiniame Šarnelės ozo gale, kuris tęsiasi apie 930 m abipus kelio Žemaičių Kalvarija- Barstyčiai ir yra apie 60-90 metrų pločio bei 8 – 10 metrų aukščio. Jei kas lankėtės Gardų ozo take, atkreipkite dėmesį į Šarnelės ozą, kuris yra vertingas geomorfologinis objektas.  Ant piliakalnio šlaito auga senas šakotas kelių šimtų metų senumo ąžuolas. Saulės šildomuose pietiniuose piliakalnio šlaituose nektaro ieškodami ant dar žydinčių augalų  plazdena įvairiausi vabzdžiai. Dėmesį patraukia egzotiški ir man gražiausi Lietuvos drugiai – machaonai. Nuo 1989 metų jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Veisiasi machaonai ant įvairių skėtinių augalų – ožiažolių, saliavų ir kitų. Ant jų deda kiaušinėlius, išsiritę gražūs vikšrai maitinasi ir virsta lėliukėmis. Per vasarą būna dvi kartos, pirma skraido gegužės-birželio, antroji liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Birželio mėnesį piliakalnio šlaituose galima išvysti kitą saugomą drugį – juodąjį apoloną. Jie  pavienius kiaušinėlius deda ant  baigiančių vegetuoti rūtenių lapų. Tik kitą pavasarį išsirita nauja juodųjų apolonų karta.

Vos sniegui nutirpus arba nuo liepos mėnesio pradžios piliakalnio šlaituose galima aptikti dar vieną apyretį drugį šeirį.  Šios  gražios plaštakės  gyvena ant beržų, gluosnių, drebulių, guobų. Pavasarį juos  galima pamatyti beskanaujančius pradėjusios rūgti sulos likučiais ant nupjautų beržų kelmų.   Taigi, nepatingėkite užkopti į  Šarnelės ozo aukščiausioje  pakilumoje įsitvirtinusį  Šarnelės  piliakalnį, pasigrožėti kraštovaizdžiu, ganomų galvijų gausa ir  aplink augančia, plazdenančia gyvastimi.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ekologė

M. Jankauskienė

Scroll to top