Gamtos pašaukta…

In memoriam Marijai Vyšniauskaitei-Jankauskienei (1954 05 02 – 2022 09 28)

Netekome žymios gamtininkės, ,,gamtos poetės“, kolegės, plateliškiams brangaus žmogaus Marijos Vyšniauskaitės-Jankauskienės. Gimė 1954 m. gegužės 2 dieną, Žemaitijos pakraštyje, Skuodo rajone, Klauseikių kaimo vienkiemyje. Augo penkių vaikų šeimoje, anksti neteko mamos. Mokėsi Klauseikiuose, Aleksandrijoje, Skuode. 1979 m. baigė Vilniaus universitetą, kur įsigijo biologo, biologijos-chemijos dėstytojo specialybę. Dirbo Valstybinėje sėklų inspekcijoje Skuode (1972-1977), Respublikinėje gamtos tyrimo laboratorijos Žemaitijos filiale Mosėdyje (1977-1993), Aplinkos ministerijos Jungtinių tyrimų tarnybos Žemaitijos monitoringo stotyje (1993-2000), Salantų regioniniame parke (1997-2001), Žemaitijos nacionalinio parke (2000-2022). Gamtininkė, dirbdama tyrimo laboratorijoje Mosėdyje, buvo atsakinga už naujų saugomų teritorijų steigimą, Respublikinio unikalių akmenų muziejaus (kartu su Vaclovu Intu) kūrimą, kitas gamtosaugines veiklas. Jos pastangomis buvo įkurti Laumių, Margininkų bei Sudėnų botaniniai zoologiniai draustiniai, Aukšojo tyro telmologinis draustinis, bent aštuoni regioninės reikšmės draustiniai, daugeliui unikalių gamtos objektų suteiktas paminklų statusas. Prisidėjo prie Žemaitijos nacionalinio parko planavimo scemos kūrimo (1997), atliko įvairius gamtinius tyrimus Varnių, Salantų regioniniuose parkuose, Žemaitijos nacionaliname parke, įvairiuose Žemaitijos nacionaliniam parkui priskirtuose draustiniuose. Buvo įvairių gamtosauginių projektų („Plokštinės miško tvarkymo darbai“, „Pažeisto Gardų ozo tvarkymo darbai“, „Platelių ežero hidroįrenginio rekonstrukcija“, Aukštojo tyro pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai“, „Siberijos pelkės atkūrimo darbai“, „Siberijos pelkės pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai“, „Biomasės kompostavimo mechanizmo sukūrimas, išsaugant biologinę įvairovę NATURA 2000 teritorijose“, ,,Žemaitijos nacionalinio parko gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimas supažindinant juos su ES reikalavimais“, ,,Buvusios Plokštinės karinės bazės pritaikymas šikšnosparnių apsaugai ir pažintiniam turizmui“, ,,Pažeistų ŽNP teritorijų atkūrimas ir pritaikymas rūšių bei buveinių išsaugojimui”) vadovė arba dalyvė. Dalyvavo kertinių miško buveinių (KMB) projekte (2002-2004), Gamtos paveldo fondo vykdytoje Lietuvos pievų inventorizacijoje (2003-2004). Buvo aukščiausios klasės gamtininkė ekspertė, daugiausiai dėmesio skyrusi paukščių stebėsenai ir jų apsaugai (Ornitologų sąjungos narė). Marijai buvo svarbu, kad mus supančią gamtinę aplinką pažintų ir vertintų visuomenė: inicijavo arba prisidėjo prie ,,Giliuko ir kaštoniuko“, ,,Šeirės“, ,,Paplatelės“, ,,Ploštinės“, ,,Gardų ozo“ ir ,,Liepijos“ pėsčiųjų gamtos takų įkūrimo Žemaitijos nacionaliniame parke. Ekologijos klubo ,,Liepija“ įkūrėja ir vadovė, Platelių bendruomenės narė. Marija Jankauskienė yra knygų ,,Dvaras prie Aleksandrijos“ ir ,,Gydytojas Vaclovas Intas bendrautorė, ,,Pauškių tyro paslaptys“, ,,Viliojanti gamtos knyga“ tekstų autorė, rašė įvairius straipsnius apie gamtą ,,Žaliajam pasauliui”, ,,Žurnalui apie gamtą”, Plungės rajono spaudai, Žemaitijos nacionalinio parko leidiniams. Subtiliai, lyg poetė ar tapytoja, mokėjo atskleisti gamtos paslaptis, pamatyti mažus stebuklus kasdienybėje: pražydusį geltoną šalpusnio žiedelį, išgirsti žvirblelio čirškėjimą krūme prie namų…

Marija nuo vaikystės gyveno darnoje su gamta. Jai skaudėjo dėl žmonių beatodairiško aplinkos niokojimo, savininkiškumo, gamtą jautė visa savo esybe. Gamtininkei buvo svarbi prigimtinė tradicinė kultūra, Žemaitijos krašto kultūros versmės. Mėgo keliauti, fotografuoti, uogauti, grybauti, užsiimti sodininkyste ir daržininkyste. Užaugino tris dukras, kurios padovanojo penkis anūkus.Rugsėjo 28 diena, trečiadienis, buvo saulėtas ir vėjuotas, vakare Plateliuose lijo. Dangus verkė, į Dausas iškeliavo Marija… Sudie, Marija… O kada nors lakštingalų suokimu gėrėsimės drauge vaikščiodami Amžinybės miškuose ir soduose…

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kolektyvas

***

Pabaigai Marijos Jankauskienės ,,odė“ Platelių ežerui. Pirmą kartą buvo išspausdinta 2021-12-09 Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos internetinėje svetainėje.

Ežeras groja

Kai ežeras groja ledo instrumentais, neišgirsti jo negali. Tik reikia stabtelti ir įsiklausyti… Kiekvienoje įlankoje, užutekyje, užuolankoje vis kita muzika, vis kiti garsai… Gros tol, kol ežerą visiškai sukaustys ledas. Paskui poškės, aidės, dejuos, lyg norėdamas išsivaduoti iš jį sukausčiusių ledo grandinių. Bet tai bus vėliau, spustelėjus dar stipresniems šalčiams. Kol kas ledu užtraukta tik vadinama “gintališkėnų” ežero dalis iki Šončelio salos, pietinė Laumalenkų ežero dalis apie Gaidsalę bei kai kurie mažesni užutekiai, kur vėjas taip neįsiūbuoja ežero vandens galybės.Ežero viduryje būriais kyla ir leidžiasi kuoduotosios, didžiosios ir kitos antys. Nendryne tarp ledų sangrūdų slepiasi paprastųjų laukių grupelė. Virš jų ratus vis prasklendžia, žvalgosi nuo Plokštinės miškų atskridę du ar net trys didingi jūriniai ereliai. Jei pajutę šalčius pietuosna vis dar skuba paprastieji suopiai, gulbės giesmininkės, tai jūriniai ereliai išlieka ištikimi savo perimvietei, niekur toli nuo jos nesitraukia ir turi kažkaip išgyventi šaltąjį laikotarpį. Gulbės nebylės susitikusios džiaugiasi viena kita ir suplaukusios greta išlenktais kaklais padaro gražią baltą ištikimybės širdelę.Keliaujant pravalytais ar pramintais Šeirės miško takais negali nesigrožėti gamtos sukurtais žiemos stebuklais, įmantriomis medžių, sniego figūromis… Atrodo jos gyvos, tuoj pajudės, prabils, nusijuoks ar kukliai šyptels… Negali nesistebėti darbščiais maisto ieškančiais miško paukšteliais, nuostabaus grožio mėlynosiomis zylutėmis, plušančiomis nendryne, ieškodamos maisto. Gamta gyva, ji kasdien mainosi, keičiasi, stebina, gaivina…

Ekologė Marija Jankauskienė