Dėmesys gamtos paveldo objektams, esantiems ŽNP teritorijoje

2021-12-10 / Žemaitijos NP

Planuojant metinius darbus Žemaitijos nacionaliniame parke (ŽNP), buvo nutarta 2021 metais didesnį dėmesį skirti gamtos paveldo objektų priežiūrai. Siekiant šio tikslo, parengtas projektas, kurio uždaviniai buvo sutvarkyti 2 gamtos paminklus (Raganos uosį ir  Platelių ežero Pilies salą) bei 4 gamtos paveldo objektus (Šončelio, Ilgio ežero mažąją, Ilgio didžiąją bei Beržoro ežero salas). Projektas pateiktas ir Plungės rajono savivaldybei dėl dalies lėšų skyrimo. Be to, gamtos paveldo objektų (GPO) tvarkymui gautas finansavimas ir iš LR aplinkos ministerijos, aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP). Iš pastarųjų lėšų  sutvarkyti dar 2 gamtos paveldo objektai – Platelių liepa bei Knygnešių šaltinis.

Įsisavinant paskirtus pinigus, buvo numatyta atlikti šiuos būtinus darbus: nupjauti nendres, iškirsti menkaverčius krūmus, atžalas Beržoro bei Ilgio ežerų salose ir Platelių ežero Šončelio saloje; pagerinti gamtos paminklo – Raganos uosio bei Platelių liepos būklę;  prie Knygnešių šaltinio įrengti naują lentų taką; pažymėti Pilies saloje pažintinį taką, kad lankytojai galėtų susipažinti su gamtos ir kultūros vertybėmis.

Dar gegužės mėnesį prasidėjo salų tvarkymo darbai. Prasiplėtus erdvėms ir salose įrengus lizdavietes, atsiras daugiau perėjimo vietų retiems vandens paukščiams. Juolab, kad praėjusiais metais buvo atnaujinta ir pritaikyta paukščių stebėjimui tinkama vieta, esanti Ilgio ežero pakrantėje. Iš čia galima grožėtis vandens paukščiais.

Vasaros pabaigoje, rugpjūčio 23 d. buvo pradėti Gamtos paminklo – Raganos uosio tvarkymo darbai. Tai storiausias Lietuvos uosis, kurio kamieno apimtis yra 7,30 m, aukštis siekia apie 32 m, medžio lajos plotas apie 100 kv. metrų. Auga Platelių dvaro sodybos parke. Tvarkymo darbai buvo reikalingi, kadangi gamtos paminklas atlaikė daugelį stiprių vėtrų ir paskutinį kartą buvo tvarkytas dar 2009 m. Uosio profesionaliam ,,sustiprinimui” buvo pasitelktos arboristų paslaugos. Šios srities specialistai pakeitė centrinio medžio kamieno medinį stogelį nauju, išpureno 80 m² dirvožemį,  padarė gręžinukus drėgmės privedimui, šaknų aeracijai  bei mikorizės įterpimui. Buvo įterpta  25 kg ecto ir 25 kg endo  mikorizės į dirvožemį. Raganos uosio dviejų kamienų šakos buvo surištos metaliniais lynais, o dirvožemis padengtas uosio augimui palankios medienos mulčo sluoksniu.  Taip pat pakeista uosį juosusi medinė tvorelė, kuri buvo blogos būklės ir įrengta per arti medžio kamieno. Vadovaujantis gamtos paveldo objektų tvarkymo reikalavimais, gamtos paminklas apjuostas 40 metrų perimetru nauja metaline tvorele (numatyta 5 m atstumo apsaugos zona).

Raganos uosis šiuo metu yra gyvybingas. Šio gamtos paminklo tvarkymas buvo būtinas dėl jo intensyvaus lankymo ir išskirtinės vertės šalies mastu.

Tuo pačiu metu buvo atlikti ir botaninio gamtos paveldo objekto- Platelių liepos – tvarkymo darbai. Medis auga Platelių dvaro parke, manoma, kad liepai yra apie 200 metų. Tvarkymo metu jos 3 kamienai surišti lynais, taip pat atlikti būtini medžio būklės pagerinimo darbai (išpjautos sausos šakos ir kt.).

Dėmesys buvo skirtas ir GPO Knygnešių šaltiniui – tai šaltinis su unikalia savo istorine praeitimi, menančia knygnešystės laikus. Šaltinio link buvęs nutiestas drebulinių lentų takas, bėgant laikui, supuvo ir reikėjo jį pakeisti nauju.

Dideli darbai buvo atlikti ir garsiausioje savo istorine praeitimi Platelių ežero saloje – Pilies saloje, žvejų dar vadinamoje Karalienės sala. Sezono metu ši sala yra ypač pamėgta turistų, tačiau iki šiol ji nebuvo pritaikyta lankymui. Kadangi Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemoje tai numatyta, šio projekto metu atsirado galimybė atsigręžti ir į lankytojų poreikius. Siekiant padaryti mažesnę žalą aplinkai, Pilies salos šiaurės vakarinėje dalyje buvo įrengti laiptai lankytojams patogiai palipti salos šlaitu, neardant jo, taip išvengiant neigiamo poveikio augmenijai. Taip pat saloje nužymėtas gamtos pažintinis takas (~ 1,5 km ilgio) – mėlynu pilies siluetu ant medžių. Prieš kelis metus lankytojams jau buvo nurodoma pagrindinė informacija apie Pilies salos gamtines vertybes, o šiemet šios žinios išplėtotos, atsirado daugiau informacijos ir apie Pilies salos istorinę praeitį, padavimus, apie čia atliktus archeologinius kasinėjimus. Visa informacija pateikta ant medžių prikabintose informacinėse lentelėse. Šalia pažintinio gamtos tako buvo atvertos šlaitų erdvės į raiškiausius objektus, stebimus iš salos.

Gamtos paveldo objektai yra gamtos kūriniai, kraštovaizdžio objektai, tačiau kartais neužtenka stebėti jų savaiminę būklę. Reikalingas profesionalus ir sąmoningas žmogaus įsikišimas, padedantis atkurti ir išsaugoti ateities kartoms tai, ką turime vertingiausio.

 

Kraštotvarkos skyriaus geografė Rūta Jundulienė

Scroll to top