Kasdien drengiantis lietus visiems įgriso iki gyvo kaulo. Ruduo tamsus, darganotas, su retkarčiais švystelėjančiu saulės spinduliu bei akį džiuginančiu trumpu ryškiu vaivorykštės lanku.
Miškuose pritilo grybautojų šurmulys. O grybai mėgaudamiesi drėgmės pertekliumi, šiluma vis dar dygsta. Netoli „Beržynėlio“ stovyklavietės prie apie 200 metų senolio ąžuolo kūpso lyg ištisa grybų kupeta. Tai visoje Europoje retas grybas kuokštinė grifolė (Grifola frondosa). Nors tai parazitinis, baltąjį medienos puvinį sukeliantis grybas, bet dėl savo retumo jis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (2007 m.). Tą pačią lietingą spalio dvyliktą dieną Laumalenkose radau ir kitą saugomą grybą dėmėtąjį baravyką (Boletus erythropus). Lietuvos raudonojoje knygoje rašoma, kad žinomos tik šešios jo populiacijos, viena iš jų pažymėta ties Platelių ežeru. Mūsų parko teritorijoje šis grybas randamas įvairiose miškuose su ąžuolų priemaiša, kur yra kalkingas dirvožemis, patenka saulės spinduliai. Vietiniai gyventojai jį vadina paąžuoliu, bet mokslinėje literatūroje rašoma, kad baravyko paąžuolio (Boletus luridus) kotas yra su tinkleliu, o dėmėtojo baravyko kotas lyg nubarstytas rausvais milteliais. Vos paspaudus ar prapjovus dėmėtąjį baravyką, jis pamėlynuoja. Nepaisant šito, dažnas vietinis gyventojas deda jį pintinėn ir nuvirinęs naudoja maistui.
Stirbaitiškis Bronius Jokšas grybaudamas papelkyje aptiko net 35 centimetrų skersmens į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą geltonąjį piengrybį (Lactarius scrobiculatus). Šis grybas taip pat mėgsta kalkingą dirvožemį ir auga šalia upelių, pelkių, šaltiniuotų vietų. Nuo kitų piengrybių skiriasi geltonomis lyg įspaustomis dėmėmis ant koto ir greit gelstančiomis sultimis. Dideli senesni vaisiakūniai sulčių turi mažiau. Žmonės jų maistui nerenka dėl aitrumo.
Gamtos mylėtoja Zina Jokšienė nuveda miškan, kur tankiame vidutinio amžiaus eglyne lyg skraidančios lėkštės puikuojasi pernykščiai bei šiųmečiai keturskiaučiai žvaigždinai (Geastrum guadrifidum). Vos prisilietus prie grybo “kaminuko” iš jo pasklinda sporų dūmelis. Raudonojoje knygoje nurodoma tik šešiolika jų radimviečių visoje Lietuvoje. O Zina per pusvalandį man parodė tris viena nuo kitos nutolusias šio grybo augimvietes.
Nepaisant darganų ir lietaus, skubėkime pasigrožėti nusidažusių medžių įvairiaspalve palate, krintančių lapų šokiu, grybų įvairove, išskrendančių paukščių virtinėmis. O besižvalgydami dar ką tik išdygusį storakotį baravyką ar mėsingą rudmėsę užmatę, kepamų grybų kvapais namus sušildysime.
Marija Jankauskienė
Gamtos ir kultūros paveldo vyr. specialistė
Aut. nuotraukose:
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
