Konferencija ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS PALYDĖTI: LIUDAS TRUIKYS IR STANISLOVAS RIAUBA

2024 10 25

Renginio skelbimas

12.00 val. Parodos ,,Žemaičių žemės menininkai: Liudas Truikys ir Stanislovas Riauba“ pristatymas Platelių dvaro svirne (Didžioji 22, Plateliai). Ekspozicija veiks 2024 m. spalio 25 d. – lapkričio 28 d.

Pranešimai

12.15 val.  –  Prisiminimai apie tautodailininką Stanislovą Riaubą

Menininkai: Rita Jonušaitė-Kalpokienė, Zafyra Leilionienė, Kostas Slivskis

13.00 val.  – Liudas Truikys Kaune

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinio Juozo Zikaro namų muziejaus kuratorė Rasa Ruibienė

13.30 val. – Tarp modernizmo ir tradicijos: L.Truikio bažnytinės dailės palinkimas“

Ses. Kotryna Indrė Šurkutė, OSB

14.00 val. - Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus parodos ,,Liudas Truikys. Menas yra auka kosmoso lygsvarai“

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Liudo Truikio rinkinio kuratorė Rasa Bieliūnaitė

14.15 val.  – Pietūs

14.50 val. – Išvyka Liudo Truikio gimtinę Pagilaičius, Notėnus

16.30 val. –  Tautodailininko Stanislovo Riaubos kapo lankymas Beržoro kapinėse

Maloniai kviečiame dalyvauti

Organizatoriai: Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejus

Rėmėjas:  Plungės r. savivaldybė

***

Stanislovas Riauba - vienas iškiliausių Žemaitijos krašto XX a. antros pusės dievdirbių, daugelio ir filosofu vadintas. Gimė meistras 1904 m. lapkričio 13 d. Godelių kaime (Platelių apylinkėse). Buvo mergautinis vaikas, tad mažas būdamas daug vargo ir patyčių patyrė, o ir suaugęs visą laiką sunkiai vertėsi, nes buvo meno žmogus, kūrė dažniausiai tai, ką širdis liepdavo, o anais, sovietiniais laikais, iš tokio darbo sotus ne visada būdavai.
Mažas būdamas Stanislovas Riauba piemenavo. Tuo metu jis ir drožinėti pradėjo. Apie pirmuosius savo bandymus prakalbinti medį S. Riauba yra taip pasakojęs: „Nieks tuo darba monės nemuokėna. Nieks nesakė, nalėipė - dėrbk. Pamatiau švėntoulelius, sakau - padarīso ė aš. Vėina dėrbo, matau - negerā. Dėrbo ontra, treti, ketvėrta… Lig dešimtėis varīso - tor ėšētė. Žmuogos padarė, tad vuo diel kuo aš negalio?”
S. Riauba gamtos vaikas. Tai ryšku ir jo kūryboje. Skulptorius K. Bagdonas yra pastebėjęs, kad „Visų maloniausia, kad S. Riaubos kūrybinis braižas labai skirtingas ir savitas, lyginant jo darbus su kitų liaudies skulptorių drožiniais. Visuose Riaubos darbuose betarpiškai jaučiasi autoriaus savamoksliškumas ir gili lietuvių liaudies skulptūros tradicija. Skulptorius labai išradingai panaudoja įvairaus medžio faktūrą, senu principu savo darbus polichromuoja.”
Pirmą kartą liaudies meno darbų parodoje (Plateliuose) Stanislovo Riaubos kūryba eksponuota 1959 m. Dalyvauti šioje parodoje jį paskatino plateliškė mokytoja, taip pat liaudies meistrė S. Andriuškaitė. Meistrui gyvam esant jo darbai buvo eksponuoti daugiau negu dvidešimtyje parodų. Garbės netroško, pats iniciatyvos nerodydavo - tuo, kad jo darbai atsidurtų parodose, dažniausiai pasirūpindavo draugai, meno ir menininkų globėjai.
Nemaža dalis S. Riaubos kūrinių saugoma keliuose Vilniaus muziejuose, Žemaičių muziejuje „Alka“ (Telšiai), Rašytojos Žemaitės muziejuje (Bukantė, Godelių k.), daug jų yra patekę į privačias kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje.
Mirė Stanislovas Riauba 1982 m. balandžio 12 d. Palaidotas Beržoro kapinėse.

***

Liudas Truikys gimė 1904 m. spalio 10 d. Pagilaičiuose, netoli Platelių. Menininkas mokėsi Telšių gimnazijoje, Kauno meno mokykloje (joje tapybos studiją baigė 1928 m., vadovai -A.Varnas ir J.Vienožinskis), dirbo teatruose (pradžia 1931 m.), tobulinosi Paryžiuje ir Berlyne (1934-1935 ir 1937 m.). Dirbdamas Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (1941-1949 m.), L.Truikys dėstė jo paties 1945 m. organizuotoje teatro dekoracijų studijoje. Jis ir vienas iš institute dailiosios tekstilės katedros organizatorių, jos vedėjas ir dėstytojas, paruošęs čia pirmuosius šios srities specialistus. Nuo 1947 m. - docentas. 1947-1948 m. - Operos ir baleto teatro vyriausiasis dailininkas. 1953-1959 m. L.Truikys dėstė Kauno vidurinėje dailės mokykloje, dirbo ir LTSR valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje. Įvertinant L.Truikio nuopelnus, 1979 m. jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, o 1980 m. - LTSR valstybinė premija. Mirė 1987 gegužės 28 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse

    Scroll to top