Kelios valandos nesudėtingo darbo kasmet ir retų augalų populiacijos gyvybingumas gali būti užtikrinamas dešimtmečius. Dauguma retų, nykstančių rūšių būna prisitaikę prie labai specifinių sąlygų arba auga greit kintančiose buveinėse, kurioms svarbi nenutrūkstama ūkinė veikla. Tokios yra ir šįsyk mūsų „apravėtos“ juodgalvė bajorė (Centaurea phrygia) bei melsvasis mėlitas (Sesleria caerulea), augantys Reiskių tyro kraštovaizdžio draustinyje. Tiek vienos, tiek kitos rūšies žinomų augaviečių Lietuvoje liko vos kelios. Mėlito augavietė – pievinių miegalių pilnas melvenynas, kasmet per žingsnį savo ploto atiduodantis stipresniems už save konkurentams nendrėms, dilgėlėms ir krūmams, o juodgalvę bajorę iš Reiskių pelkės salos miško aikštelės taikosi išstumti avietės, krūmai ir medžiai.
Kuo ypatingi tie mūsų saugojamieji? Melsvasis mėlitas – smulkus varpinis augalas, gana sunkiai pastebimas neįgudusiai akiai, ypatingas savo balsvai melsvą atspalvį turinčiais lapeliais, išdygsta ir nužydi anksti, o vėliau „paskęsta“ tarp kitų pievos augalų. Reiklus dirvožemio šarmingumui ir drėgmei, nors begalė sukultūrintų mėlitų veislių pristatomi kaip nereiklūs žoliniai augalai. Juodgalvę bajorę iš pirmo žvilgsnio galima būtų supainioti su kitomis, dažnomis bajorių rūšimis – pakrūmine ir didžiagalve, kurios yra įprastos ir gausiai žydi pievose, pakelėse, pamiškėse. Kas nulėmė, kad vienos rūšys evoliuciškai tapo labiau išrankios augimo sąlygoms, nežinia. Matyt, ir gamta turi turėti savų princesių.
Šiek tiek praretinus nendres ir aviečių atžalas šie gamtos suformuoti žolynai kažkuo ėmė priminti pastaraisiais metais ypač madingais tapusius natūralistinius gėlynus. Žmogaus noras atkartoti natūralią gamtą savo gyvenamoje aplinkoje parodo, kad ji mums reikalinga daug labiau nei mes galime įsivaizduoti. Na o spalvingiems pievų žolynams išsaugoti kartais irgi prireikia žmogaus rankų pagalbos.
Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė Dovilė Staponkienė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
