Senovės gyvenvietės

Seniau gyventas žmonių vietas mena senovės gyvenvietės. Seniausia žinoma yra vėlyvo neolito Šarnelės senovės gyvenvietė ant buvusio Ertenio ežero kranto, kairiajame Varduvos upės krante, 2,4 km į pietvakarius nuo Šarnelės piliakalnio. Tyrimų metu Šarnelės gyvenvietėje rasta titnaginių ir kaulinių strėlių antgalių, plūdžių, žeberklų, tinklų pasvarų, molinių verpstukų, virvelinės keramikos puodų fragmentų. Šarnelės senovės gyvenvietė yra vienas iš ankstyviausių virvelinės keramikos kultūros paminklų Lietuvoje. Šarnelės senovės gyvenvietę 1965 m. tyrinėjo V. Valatka, 1973 m. – dr. R. Rimantienė,1981-1982 m. prof. A. Butrimas.

Vėlyvesnės senovės gyvenvietės yra prie Šarnelės ir Gegrėnų piliakalnių. Šarnelės piliakalnio gyvenvietėje datuojama I tūkst.–XIII a., Gegrėnų senovės gyvenvietė – (I tūkst.– II tūkst. pr.). Abi gyvenvietės mažai tyrinėtos.

Dar vėlyvesnių laikų yra Platelių dvarvietė, vadinama Dvaro kalva arba Šventorkalniu. Platelių senasis dvaras buvo įsikūręs pusiasalyje, Šventorkalnio kalvoje. Šventorkalnio pusiasalis nuo seno buvo ariamas. Archeologai aptiko 0,2–0,8 metro suardytą kultūrinį sluoksnį. Židinių keramika, žiesta keramika ir kiti radiniai rodo XIV–XV a. gyvenvietės pėdsakus. Šventorkalnio kalvos šiauriniame šlaite XVI–XVII a. stovėjo Platelių dvaro pastatai, minimi 1585 metų inventoriuje. Kasinėjant nustatyta, jog dvaro teritoriją saugojo medinė tvora ir apie 6 metrų pločio bei iki 1,2 metro gylio griovys. Atkasti pastato su rūsiu ir pusrūsiu fragmentai. Rasta daug radinių: akmeniniai patrankų sviediniai, švininės kulkos, rankinės girnos ir jų fragmentai, įvairūs XVI –XVII a. puodyniniai ir plokštieji kokliai, įvairi geros kokybės buitinė keramika, brangūs stiklo indai.  XVII a. pabaigoje Platelių miestelis ir dvaras pradėjo kurtis naujoje, dabartinėje vietoje.

Platelių dvarvietę 1986–1988, 1996, 1997 m. tyrinėjo prof. Vl. Žulkus.