Joninės

Nuo senų laikų žmonės pažymėdavo saulėgrąžos metą – pačią trumpiausią naktį. Trumpiausia naktis senovėje vadinta Rasos švente, arba Kupolinėmis. Įvedus krikščionybę, šventė buvo pavadinta Joninėmis. Jaunimas ir vyresni žmonės susirinkdavo gražiausiose vietose – paupiuose, paežerėse, pamiškėse, ant kalvelių. Sukurdavo didelį laužą, uždegdavo stebulę. Merginos pindavo gražiausių žolynų vainikus, prie laužo šokdavo, dainuodavo, šokinėdavo per laužą. Vidurnaktį jaunimas ieškodavo paparčio žiedo. Linksmindavosi iki saulei patekant.

Joninės – šventė, kurios metu žmogus bandė savo buvimą žemėje tapatinti su besikeičiančia gamta, stengdamasis įspėti jos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užsitikrinti būsimą derlių. Sovietiniais laikais Joninų nešventė. 1958 – 1986 m. birželio pabaigoje arba liepos pradžioje prie Platelių ežero vykdavo žemaičių festivaliai. Nuo 1991 m. Joninės pagal senąsias tradicijas švenčiamos prie Platelių ežero.

Scroll to top