Renginys „Menininkui Stanislovui Riaubai – 120”

Renginio skelbimas

2024 metų lapkričio 17 dieną įvyks renginys

MENININKUI STANISLOVUI RIAUBAI - 120

• 10.00 val. Šv. Mišios Beržoro bažnyčioje (Gaso g. 2, Beržoras),
• 11.15 val. tautodailininko Stanislovo Riaubos (1904-1982) kapo lankymas Beržoro kapinėse;
• 11.30 val. ekskursija menininko Stanislovo Riaubos keliais (skulptūrų kelias, tėviškė, Reginos ir Justino Jonušų muziejinė ekspozicija, S. Riaubos ekspozicija Žemaitės memorialiniame muziejuje Bukantėje).

 Maloniai kviečiame dalyvauti.

Organizatorius - Žemaitijos nacionalinio parko direkcija

Partneris -  Žemaitės memorialinis muziejus

Rėmėjas:  Plungės r. savivaldybė

***

Stanislovas Riauba - vienas iškiliausių Žemaitijos krašto XX a. antros pusės dievdirbių, daugelio ir filosofu vadintas. Gimė meistras 1904 m. lapkričio 13 d. Godelių kaime (Platelių apylinkėse). Buvo mergautinis vaikas, tad mažas būdamas daug vargo ir patyčių patyrė, o ir suaugęs visą laiką sunkiai vertėsi, nes buvo meno žmogus, kūrė dažniausiai tai, ką širdis liepdavo, o anais, sovietiniais laikais, iš tokio darbo sotus ne visada būdavai.
Mažas būdamas Stanislovas Riauba piemenavo. Tuo metu jis ir drožinėti pradėjo. Apie pirmuosius savo bandymus prakalbinti medį S. Riauba yra taip pasakojęs: „Nieks tuo darba monės nemuokėna. Nieks nesakė, nalėipė - dėrbk. Pamatiau švėntoulelius, sakau - padarīso ė aš. Vėina dėrbo, matau - negerā. Dėrbo ontra, treti, ketvėrta… Lig dešimtėis varīso - tor ėšētė. Žmuogos padarė, tad vuo diel kuo aš negalio?”
S. Riauba gamtos vaikas. Tai ryšku ir jo kūryboje. Skulptorius K. Bagdonas yra pastebėjęs, kad „Visų maloniausia, kad S. Riaubos kūrybinis braižas labai skirtingas ir savitas, lyginant jo darbus su kitų liaudies skulptorių drožiniais. Visuose Riaubos darbuose betarpiškai jaučiasi autoriaus savamoksliškumas ir gili lietuvių liaudies skulptūros tradicija. Skulptorius labai išradingai panaudoja įvairaus medžio faktūrą, senu principu savo darbus polichromuoja.”
Pirmą kartą liaudies meno darbų parodoje (Plateliuose) Stanislovo Riaubos kūryba eksponuota 1959 m. Dalyvauti šioje parodoje jį paskatino plateliškė mokytoja, taip pat liaudies meistrė S. Andriuškaitė. Meistrui gyvam esant jo darbai buvo eksponuoti daugiau negu dvidešimtyje parodų. Garbės netroško, pats iniciatyvos nerodydavo - tuo, kad jo darbai atsidurtų parodose, dažniausiai pasirūpindavo draugai, meno ir menininkų globėjai.
Nemaža dalis S. Riaubos kūrinių saugoma keliuose Vilniaus muziejuje, Žemaičių muziejuje „Alka“ (Telšiai), Rašytojos Žemaitės muziejuje (Bukantė, Godelių k.), daug jų yra patekę į privačias kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje.
Mirė Stanislovas Riauba 1982 m. balandžio 12 d. Palaidotas Beržoro kapinėse.