Vis labiau įsibėgėja pavasario žydėjimas, rodos rojus nusileido ant žemės! Vis dažniau dūzgia vejapjovės, trimeriai sodybose. Skubame pjauti žolę, kol ji neperaugo, nepaskleidė peržydėjusių kiaulpienių pūkų! Dar tos erkės visus baido, sraigių apleistose sodybose atsiranda. Suprantu visus, kurie nori, kad sodyba būtų tvarkinga, prižiūrima. Ir pati pagal išgales šienauju sodą, pakeles. Bet šylant klimatui, kylant pragyvenimo lygiui, galime prisidėti prie biologinės įvairovės ir klimato išsaugojimo, šiek tiek pataupyti tiek išteklius, tiek savo laiką. Kiekvienoje sodyboje būtų gerai rasti balansą tarp tvarkos užtikrinimo ir natūraliai augančių žolynų išsaugojimo, nes jų vis mažiau. Apžiūrėjus savo sklypą reikėtų susiplanuoti kur bus takeliai, vaikų žaidimo vietos, kur gal būt norėsime išsitiesti poilsiui. Tokias vietas būtina šienauti, tinkamai prižiūrėti. Kur lankomės rečiau galima veją pjauti kiek rečiau, pjaunant palikti šiek tiek aukštesnę žolę. Turime atsižvelgti į klimato kaitą ir neskusti vejos trumpai tam, kad ji viršutine dalimi apsaugotų savo šaknų sistemą, susikurtų tinkamą mikroklimatą ir neišdžiūtų. Matyti išdegusius žolynus yra labai liūdna, tokioje vejoje negali išgyventi joks gyvis. Nuošalesnėse sodybos vietose gali žydėti spalvinga pievutė. Parinkime sodyboje plotelius, kuriuose galime pabarstyti iš natūralių pievų surinktas sėklas ar net pasodinti vieną kitą norimą dažniau matyti laukinį augalą. O koks bus džiaugsmas kai sužydės margaspalviai žolynai, pavasarinės raktažolės, kiek vėliau katilėliai, bajorės, čiobreliai, raudonėliai, vėdrynai, buožainės ir kiti. Kiek čia bus gyvybės, dūgs bitutės, kamanės, džiugins įvairiaspalviai drugiai, vėjyje linguos smilgos ir žiedai skleis nektarą. Mokslininkai yra įrodę bet kurio, net mažiausio, vabzdžio reikšmę ekosistemai. Turime galvoti kaip pagyvinti savo aplinką išsaugant laukinius augalus, natūralių žydinčių pievų elementus, su jais susijusią gyvastį. Sutaupysime ne tik savo laiką, neišlaidausime degalams, neteršime oro ir visa vasarą grožėsimės besikeičiančia augalija ir čia klestinčia biologine įvairove.
Ekologė Marija Jankauskienė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
