Kaip išsikasti kūdrą nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų

2016-10-31 / Žemaitijos NP

Nors Lietuvoje šiuo metu už lango vis labiau įsigali rudeninė dargana, mintys vis nuklysta į vasarą, kai lauke šilta, norisi laiką leisti šalia vandens telkinių. O jų Lietuvoje iš tiesų gausu: vien natūralių ežerų, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha, yra daugiau kaip 2800, o kur dar mažesni ežerai, upės ar dirbtiniai tvenkiniai. Tačiau, matyt, kiekvieno lietuvio kraujyje yra įrašyta, kad jei turiu žemės lopinėlį, tai turiu turėti ir vandens telkinį. Todėl visais įmanomais būdais stengiamės susikurti savo nuosavą vandens oazę. Atrodo viskas labai paprasta: tiesiog išsinuomoji ekskavatorių ar paimi kastuvą į rankas ir pirmyn įgyvendinti savo svajonę. Bet ar dažnai susimąstome, kad tiesiog imdami ir kasdami galime susilaukti nemalonumų. Pasirodo, valstybė yra nustačiusi tam tikras taisykles, kur ir kaip įsirengti dirbtinius vandens telkinius. Dažnam kyla klausimas, kokiems velniams reikalinga kažkokia kūdrų kasimo tvarka, juk aš pats sau ponas savo žemės lopinėlyje. Ir aš su tuo iš esmės sutinku, bet kartu ir prieštarauju. Jei nebūtų jokios tvarkos, nebūtų ir aišku ar kasdamas kūdrą nepažeisiu kitų interesų. Galbūt kasdamas per arti nuo kaimyno sklypo sukelsiu nepatogumų tvarkytis savo žemę kaimynui. O gal kasdamas sugadinsiu melioracinę sistemą ir aplinkinėse teritorijose žemė taps netinkama žemės ūkiui ar kitokiai veiklai. Kartu reikia neužmiršti, kad kasdamas gali sunaikinti unikalius augalus, kurie auga tik tame žemės gabalėlyje arba sunaikinti pelkę, kuri formavosi ilgus tūkstantmečius. O gal pakeisi kraštovaizdį ir jis taps nebe toks išraiškingas ir gražus.

Taigi, jei norisi įsirengti vandens telkinį ir nepažeisti niekieno interesų, siūlau laikytis kelių paprastų taisyklių ir kūdros įrengimo žingsnių:

1. Apžiūrėk savo sklypą ir pasirink tavo nuomonę pačią geriausią vietą kūdrai;

2. Pasiimk žemės sklypo nuosavybės dokumentus ir detaliai paanalizuok žemės sklypo planą. Ypatingą dėmesį skirk nustatytiems veiklos apribojimams, kurie surašyti ant kiekvieno sklypo plano;

Tai ypatingai svarbu, nes dirbtinius vandens telkinius draudžiama įrengti:
– pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kurios plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras;
– nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;
– paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir (arba) potvynio metu užliejamoje teritorijoje;
– natūraliose pievose ir akmenynuose;
– miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte.
3. Jeigu šių reikalavimų nėra, tokiu atveju reikia būtinai įsivertinti ar įregiant dirbtinį telkinį nebus: iškirsti saugotini želdiniai; sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės; pažeistos valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemos ir statiniai; nebus pažeisti kaimynų interesai;

4. Jeigu žemės sklype yra melioracinės sistemos, apie kurių buvimą gali sužinoti savivaldybės administracijoje, vandens telkinio įrengimą turi suderinti su savivaldybe;

5. Jei žemės sklypas yra valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra.

6. Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį arba kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma raštu informuoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Lietuvos geologijos tarnybą,

7. Jei alikai visus šiuos žingsnius, gali kasti dirbtinį vandens telkinį.

 

Visas šis procesas gal ir atrodo baisiai, bet iš tiesų yra labai paprastas. Juk mes kiekvienas planuojam savo veiklas ir nepradedam kasti vandens telkinio čia ir dabar.

 

Visa kūdrų kasimo tvarka yra aprašyta Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše, kurį 2012 m. liepos 12 d. patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrai.

 

 

Jei kyla kokių abejonių ar klausimų dėl dirbtinio vandens telkinio įrengimo, o žemės sklypas yra Žemaitijos nacionaliniame parke, visada gali pasikonsultuoti su nacionalinio parko direkcijos specialistais tel. 8 448 49337, el. paštu znp@zemaitijosnp.lt arba atvykti į direkciją adresu Didžioji g. 10, Plateliai, Plungės r. sav.

 

 

Žemaitijos nacionalinio parko direktorius

Ramūnas Lydis

 

Scroll to top