In memoriam Kaziui Striaupai  (1932 03 01 – 2024 09 25)

2024-09-26 / Žemaitijos NP

Netekome puikaus žmogaus, talentingo medžio meistro Kazio Striaupos.

Kazys Striaupa gimė 1932 m.kovo 1 d. Žemaičių Kalvarijos sen. Kubakių k. Nuo 1961 m. gyveno Platelių sen. Dovainių k. Kolūkyje dirbo vairuotoju. Drožti pradėjo 1993 m. K.Striaupa drožė šventuosius, Kristaus gyvenimo ir mirties scenas, Užgavėnių kaukes, vaizdus iš kaimo gyvenimo ir kt. Medžio drožimo niekur nesimokė; kaip sugebėjo, taip ir darė. Nuo 2000 m. buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.

Pirmoji autorinė paroda įvyko 1995 m. Žemaitijos nacionalinio parko informacijos centre. Vėliau jo darbai eksponuoti įvairiose parodose Plungėje, Plateliuose, Telšiuose, Mažeikiuose, Kretingoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Islandijoje, ne kartą dalyvavo respublikinėje medžio drožėjų konkursinėje parodoje Rokiškyje Lionginui Šepkai atminti. 2004 m. Kazys Striaupa tapo šios parodos laureatu. 2004 m. dalyvavo medžio drožėjų kūrybinėje stovykloje Plateliuose. 2006 m. ir 2011 m. K.Striaupa  tapo konkursinės liaudies meno parodos ,,Aukso vainikas” lauretu už geriausius vaizduojamosios dailės kūrinius. 2021 m. apdovanotas Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija.

1999 m. Dovainių kaime K.Striaupa lankytojams atvėrė savo pastatytos klėtelės, kurioje eksponuojami autoriniai drožiniai, duris.

K.Striaupos darbų yra įsigiję Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos nacionalinis ir Telšių ,,Alkos” muziejai, privatūs asmenys.

Kazys Striaupa  buvo ne tik ,,truopnos“ medžio meistras, šeimos žmogus, bet ir pasakorius, Užgavėnių šventės didelis gerbėjas, žvejys, grybautojas, riešutautojas, net vyndarys, mokėjo obelis ir kitus vaimedžius skiepyti, su marčia Lina mielai rinkdavo mėlynes miške…  Pasiilgsime jo pasakojimų, dainuojamos dainos apie nedidelio paukštelio tilvikėlio ,,gyvenimą“…

Sudie, Kazy… Lai angelai Tau giesmes gieda Amžinybės soduose…

Žemaitijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr.  specialistė (kultūrologė) Aldona Kuprelytė                                                       

***

Dr. Teresė Jurkuvienė apie Kazio Striaupos kūrybą.

,,K.Striaupą iš kitų medžio drožėjų išskiria unikali ir kitų meistrų visiškai iki šiol nenaudota forma, ir neabejotina, kad ją susikūrė ar intuityviai, genialiai paprastai atrado pats skulptorius. Ar kas žinote ką nors panašaus ikonografiško? Lyg savaip meno kalba interpretuotų europietiškąją  ikonografiją – siužetus, kai kuriuos biblinius personažus, kompozicinę struktūrą, formą ir stilistiką. Kartu jo drožyba išlieka žemaitiška, su ryškiomis atpažįstamo regioniškumo ypatybėmis… Jis – didis skulptorius, jei sugalvojo tokius dalykus. Jo meninė forma tiesiog puiki, šiame žanre taip beveik nebūna.”

***

Juozas Šorys apie Kazio Striaupos kūrybos pradžią (,,Dovainių meistras”, ,,Šiaurės Atėnai”, 2007-01-20)

,,Pas mus buvo parėjęs siūti kriaučius, tada ir pamačiau meistro darbą. Jis atsipjovė beržinę trinką ir pradėjo drožti muzikantą. Jau buvo šiek tiek apdrožęs dumples, bet drožimo neužbaigė ir tą medgalį numetė į patvorį. Veizėjau, kaip jis dirba, ir galvojau, kad gal ir man kada reiktų panašiai padrožti. Gal kas ir išeitų? Tam reikia aštraus peilio – su mažu peiliuku prie tokios beržinės kaladės nepasmarkausi. Taip tas muzikantas galvoje ir išbuvo iki to laiko, kol išėjau į pensiją. Tada, sakau, reikia pamėginti, kas išeis. Šiek tiek pasisekė – nelabai kokybišką, bet vis tiek tą muzikantą išdrožiau…“

Scroll to top