Dažniausiai užduodami klausimai

Aplinkosaugos sąlygos plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginiai reikalavimai patvirtinti 2004 m. balandžio 15 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr.  D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo” taikomi plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose.

Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

• vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose;
• valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:

• kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima įrengtose prieplaukose, prie lieptų, vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose;
• kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą plaukiojimo sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose. Prieplaukos, turistų įlipimo ir išlipimo, trasų informacinių ženklų statymo vietos, plaukiojimo laikas, plaukiojimo atstumai nuo kranto, kiti plaukiojimo apribojimai – nustatomi pagal išvardintų teritorijų planavimo dokumentų nuostatas parengtose pažintinio vandens turizmo schemose, suderintose su savivaldybės administracija ir saugomos teritorijos direkcija;
• keturtakčiais varikliais, kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), varomomis plaukiojimo priemonėmis nuo birželio 1 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos leidžiama plaukioti seliavų ir ežerinių stintų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams tuose valstybinių parkų ežeruose, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ministro įsakymu einamiesiems metams nustatomi seliavų ar ežerinių stintų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai, išskyrus Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ nurodytuose vandens telkiniuose;
• kai vykdomos sporto pratybos, sporto renginiai, nardymo su akvalangais veikla ir žvejybos varžybos šių Aplinkosaugos sąlygų priede nurodytuose vandens telkiniuose ir šiame priede nustatytomis sąlygomis.
• Plaukiojimo priemonių atmintinė

Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, t. y. keturračiai, motociklai, mopedai. Šių transporto priemonių vairuotojai saugomose teritorijose gali važinėtis tik keliais, išskyrus atvejus, kai:

• jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;
• vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir valstybinė saugomų teritorijų kontrolė, gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai;
• jos naudojamos važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams. Motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti pėsčiųjų, dviračių takais, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose, išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką.

Veiklą miškuose, jų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuoja LR miškų įstatymas. Šiame įstatyme yra nurodomos galimos miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:

I grupė – rezervatiniai miškai. Šiuose miškuose miško kirtimai, išskyrus LR saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.

II grupė – specialios paskirties miškai. Šioje grupėje skiriami:

A – ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;

B – rekreaciniai miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

III grupė – apsauginiai miškai. Šiuose miškuose plynieji kirtimai nedraudžiami, tačiau kertant plynai, biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Tačiau plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:|

1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;

2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

Miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai.

Miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas nustato 2004 m. kovo 29 d. LR žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintos „Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės„. Daugiau informacijos apie Nacionalinės žemės tarnybos teikiamas paslaugas ir išduodamus leidimus dėl miško įveisimo, galima rasti čia.

Atkreipiame dėmesį! Jei žemės sklypas, kuriame planuojamas miško įveisimas, patenka į valstybinį parką, valstybinį draustinį ar „Natura 2000“ teritoriją, Žemėtvarkos skyrius, gavęs savininko prašymą įveisti mišką, papildomai kreipiasi  į saugomos teritorijos direkciją dėl išvados, ar galima įveisti mišką saugomoje teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijoje. Kreipiantis į saugomos teritorijos direkciją išvados, reikia patikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą. Jei dokumentus saugomos teritorijos direkcijai teikia Žemėtvarkos skyrius – žemės savininko prašymo kopiją;
2. Žemės nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančio dokumento kopiją;
3. Sklypo, kuriame planuojama įveisti mišką, plano kopiją;
4. Įgaliojimą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo) arba bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), patvirtintą notaro (jei žemės sklypas, kuriame planuojama veisti mišką, valdomas bendra daline arba jungtine nuosavybės teise);
5. Žemės savininko mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu prašymo teikimo metu jis yra išduotas paveldėtojui), kai prašymą teikia mirusio fizinio asmens žemės sklypo paveldėtojas.

Statybą leidžiantis dokumentas rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą privalomas:

Kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą  įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą – rekonstruojant I grupės nesudėtingąjį statinį;

Mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą  įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą  šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000″ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys)

Rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį; – rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją;

Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;

Rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje apibrėžta sąvoka: statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys” (toliau – Reglamentas). Reglamento 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

• pastatomi nauji aukštai;
• įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
• nugriaunama dalis esamų aukštų;prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
• pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje apibrėžta sąvoka: statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Reglamento 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiomis konstrukcijomis.

Taigi, esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai yra tas, kad perstatant statinio laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju – pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys.

Sodybų pastatų formos, dydžiai, statybinės medžiagos ir kt. yra reglamentuotos valstybinių parkų apsaugos reglamentuose. Taigi, net statant pastatą be projekto, privaloma paisyti teisės aktų reikalavimų dėl jų statybos. Jeigu klausime išvardyti statiniai yra sodybos priklausiniai, tokiu atveju be statinio projekto galima statyti I grupės nesudėtingus statinius (t. y., jei statiniai yra ne didesni nei 50 m² bendrojo ploto), išskyrus jų statybą Kuršių nerijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

Pirties statyba yra reglamentuota LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 8 d., kurioje įtvirtinta, kad už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos gali būti statoma tik viena ne didesnio kaip 25 m² bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype.

Valstybiniuose parkuose ūkininko sodybas leidžiama kurti teritorijose, kuriose valstybinių parkų tvarkymo planuose numatyta naujų sodybų statyba, išskyrus konservacinio funkcinio prioriteto zonose ir gyvenamosiose zonose, kuriose yra žemės sklypams nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, o ūkininkų sodybos yra kuriamos žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (LR žemės įstatymo 25 str. nuostatos).

Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki 150 kvadratinių metrų.

Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma valstybinio parko nuostatuose.

Lieptų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m² ploto. Jei viršvandenės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos, iki 2 m pločio. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinėse ir gyvenamosiose zonose liepto matmenys gali būti ir didesni, jie nustatomi statinio projekto sprendiniuose.

Jei lieptas yra II grupės nesudėtingas statinys, tokiu atveju turi būti parengtas supaprastintas statinio projektas, kuriam turėtų pritarti saugomos teritorijos direkcija ir rajono savivaldybės architektas.

Statant lieptus urbanizuotose rekreacinėse teritorijose, kuriose galima ir neypatingų statinių statyba, rengiamas neypatingo statinio projektas.

Visais atvejais būtina gauti vandens telkinio savininko (valdytojo) sutikimą.

Tvorų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Sodybas leidžiama aptverti ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis tvoromis (medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių, išskyrus horizontalias lentas) be cokolių. Tokia tvora, tikėtina, bus I grupės nesudėtingas statinys. Tokiems statiniams projekto ar statybos leidimo nereikia, išskyrus atvejus, kai tvora tveriama Kuršių nerijoje arba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose – viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas.

Reikalavimai dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimui pateikiami 2012 m. liepos 12 d. LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakyme Nr. D1-590/3D-583 „Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo„.

Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra.

Saugomose teritorijose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus) išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

1. a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint LR statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;
2. b) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;
3. c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;
4. d) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;
5. e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą;
6. f) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką;

Tačiau pažymėtina tai, kad teisės aktai nedraudžia esamose sodybose kilnojamuosius objektus pertvarkyti į statinius (sodybos priklausinius). Jeigu sodybos (namų valdos) pastatais užstatytas žemės plotas neviršija teisės aktuose leidžiamo maksimalaus užstatymo ploto, vagonėlį galima pertvarkyti į sodybos priklausinį (nesudėtingą statinį).

Statybų galimybės saugomose teritorijose įtvirtintos LR saugomų teritorijų įstatyme ir LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Statybos yra draudžiamos tik valstybiniuose rezervatuose.

Statybų galimybės draustiniuose ir valstybiniuose parkuose yra įtvirtintos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatose. Čia nustatyta, kad: leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio/valstybinio parko steigimo tikslais, kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai išimtys nustatytos šių straipsnių nuostatose; leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose ir buvusios sodybos vietoje; statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose; leidžiama statyti naujus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą.

Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir draustinių bei biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama statyti tik statinius, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas, didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą.

Jeigu ketinate statyti, rekonstruoti ar remontuoti statinius saugomoje teritorijoje, kviečiame pasikonsultuoti su saugomų teritorijų direkcijų specialistais. Dėl konsultacijos laiko rekomenduojame susitarti iš anksto. Saugomų teritorijų direkcijų kontaktus rasite čia.

Statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbai valstybiniuose parkuose privalo atitikti valstybinių parkų apsaugos reglamentų, tvarkymo planų reikalavimus.

Rekomenduojame rengiant statinių projektus vadovautis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM išleistais Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogais.

Statybą leidžiantį dokumentą (SLD), jeigu toks leidimas reikalingas, išduoda Savivaldybės administracija. Prašymai išduoti SLD priimami per informacinę sistemą „Infostatyba“ adresu www.planuojustatyti.lt.

Jeigu nesate įsitikinę, ar būtina gauti Statybą leidžiantį dokumentą, galite pasikonsultuoti su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistais konsultacijų telefonu (8 5) 207 3333.

Saugomų teritorijų direkcijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas (LR saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnis):

1) atlieka kraštovaizdžio ir gamtos vertybių stebėseną (monitoringą) ir taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kultūros paveldo objektų išsaugojimu, rekreacine ir kita veikla, kaupia informaciją kraštovaizdžio kompleksų, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos, teritorijos rekreacinio naudojimo ir kitose srityse;

2) saugo ir tvarko kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes;

3) rengia saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus;

4) skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, teritorijos ar jos atitinkamų dalių pritaikymą lankymui, rekreacinį naudojimą, tvarkymą ir nuolatinę priežiūrą, organizuoja saugomos teritorijos lankytojų aptarnavimą;

5) pagal kompetenciją įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

6) organizuoja ir (ar) vykdo saugomų buveinių ir rūšių apsaugos priemones, įgyvendina specialias apsaugos ir tvarkymo priemones direkcijai priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijose, teikia duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes;

7) vykdo prevencinę veiklą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkos pažeidimams išvengti ir kontrolę taip, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla saugomoje teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką;

8) rengia, įgyvendina, administruoja, dalyvauja įgyvendinant ir administruojant projektus, finansuojamus valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų lėšomis;

9) dalyvauja rengiant ir derinant teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektus ir nustatant planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms ir tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka vertinimus veiklų, dėl kurių leistinumo draustiniuose ar valstybiniuose parkuose nusprendžiama atlikus jų poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimą;

10) informuoja visuomenę apie saugomos teritorijos kraštovaizdžio būklę, rengiamas tikslines programas bei taikomas apsaugos ir tvarkymo priemones, numatomus apsaugos ir naudojimo režimo pakeitimus;

11) organizuoja paslaugų, susijusių su direkcijos veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimu, teikimą;

12) teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais saugomos teritorijos žemės savininkus, valdytojus, naudotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis;

13) organizuoja švietėjiškus, kultūrinius renginius, propaguoja ir remia krašto materialios ir dvasinės kultūros paveldą, jo apsaugą;

14) kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo jaunimo ir suaugusiųjų švietimo programas aplinkos ir paveldo apsaugos, kultūros srityse;

15) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;

16) pagal kompetenciją palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

17) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas.

Saugomų teritorijų direkcijų veiklos nagrinėjant ir derinant teritorijų planavimo, žemėtvarkos, miškotvarkos dokumentus, statinių statybų projektus, kt. reglamentavimas teisės aktuose ST direkcijų veiklos lentelė.

Jeigu saugomoje teritorijoe pastebėjote galimai neleistiną veiklą gamtoje, aplinkosauginį pažeidimą, visuomet visą parą galima teikti Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112, Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriui telefonais: (8-5) 273 2995; 8 698 81837 arba pateikti Aplinkos apsaugos kontrolės informacinėje sistemoje (AAKIS).

Kultūros, sporto ir kiti renginiai saugomose teritorijose turi būti suderinti su atitinkamos saugomos teritorijose direkcija. Saugomų teritorijų direkcijų kontaktus rasite čia.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-9  (2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. V-122 redakcija) patvirtintas valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms sąrašas.

2020 m. kovo 13 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-27 patvirtintas valstybės saugomų gamtos paveldo objektų, nepatenkančių į valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius draustinius ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms, sąrašas.

Nuo 2015 m. nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įvestas savanoriškas valstybinių parkų lankytojo bilietas, skirtas ekologinio mąstymo žmonėms, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, kurie gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Renginių organizatorius ir dalyvius kviečiame įsigyti lankytojo bilietus. Daugiau informacijos apie saugomų teritorijų lankytojo bilietą: https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/valstybiniu-parku-lankytojo-bilietas

Miške galima organizuoti tik gavus miško valdytojo leidimą raštu, kuriame nurodoma renginio pradžios data, trukmė, planuojamas dalyvių skaičius, organizacijos adresas, atsakingo asmens vardas ir pavardė, taip pat įpareigojimas dėl teritorijos sutvarkymo renginiui pasibaigus

Kai kurių rūšių gamtiniuose draustiniuose (ornitologiniuose, teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, telmologiniuose) ir kitose gamtiniu požiūriu ypač vertingose teritorijose yra draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., nes tuo metu gamtoje vyksta daug gyvybiškai svarbių procesų – paukščių perėjimas, jauniklių vedimas ir pan., todėl bet koks trikdymas gali turėti ypatingai neigiamą poveikį gamtinei aplinkai.

Yra nustatomi išimtiniai atvejai, kai gamtiniuose draustiniuose leidžiama atlikti žemės ar miškų ūkio darbus, draustinio tvarkymo darbus, mokslo tiriamuosius darbus, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų kontrolę, lankyti ir (ar) eksploatuoti šiose teritorijose esančius statinius, taip pat likviduoti stichinių nelaimių (audros, gaisrų, kenkėjų ir ligų) padarinius.

Pavasarį keliaudami į saugomas teritorijas visuomet pasitikslinkite lankymosi galimybes kreipdamiesi į saugomos teritorijos direkciją arba Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.

Nuo 2015 m. nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įvestas savanoriškas valstybinių parkų lankytojo bilietas, skirtas ekologinio mąstymo žmonėms, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, kurie gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

Nors saugomų teritorijų lankytojo bilietas yra savanoriškas, visuomet esame dėkingi lankytojams, kurie įsigiję lankytojo bilietą taip išreiškia pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų užtikrinta šių teritorijų apsauga, tvarkymas, infrastruktūros lankytojams įrengimas, priežiūra ir atnaujinimas.

Daugiau informacijos apie saugomų teritorijų lankytojo bilietą: https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/valstybiniu-parku-lankytojo-bilietas

Statyti palapinę saugomoje teritorijoje galima tik tam tikslui skirtoje vietoje (stovyklavietėse, kempinguose). Šios vietos nurodytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (tvarkymo planuose). Taip pat informaciją apie stovyklavimą galima rasti saugomų teritorijų lankymo taisyklėse. Visuomet rekomenduojame pasiteirauti saugomų teritorijų direkcijos specialistų apie galimas vietas palapinei įsirengti.

Laužus saugomose teritorijose galima kūrenti tik specialiai tam įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose (stovyklavietėse, poilsiavietėse, kempinguose), kaip tai numatyta atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Taip pat reikia žinoti, kad draudžiama sugrėbtas, surinktas žoles, nendrių, medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpynuose, vietose, esančiose arčiau nei 100 metrų iki miško, taip pat miestuose ir miesteliuose.

Kad lankyti saugomas teritorijas būtų smagu ir saugu – saugomų teritorijų direkcijų specialistais jums suteiks visą reikiamą informaciją. Saugomų teritorijų direkcijų kontaktus rasite čia.

Visa aktuali informacija lankytojams pateikiama saugomų teritorijų direkcijų svetainėse, kurių adresus rasite čia:

– https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/nacionaliniai-parkai

– https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/regioniniai-parkai

– https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/rezervatai

Beveik visi valstybiniai parkai ir valstybiniai rezervatai turi lankytojų centrus, kuriuose geriausiai pradėti pažintį su saugomomis teritorijomis, planuoti savo kelionę. Lankytojų centruose teikiama informacija apie saugomų teritorijų gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. Centruose organizuojami gamtiniai ir kultūriniai renginiai, seminarai, veikia nuolatinės interaktyvios ekspozicijos.

Saugomos teritorijos yra pritaikomos lankymui – įrengiama lauko informacinė sistema (rodyklės, informaciniai stendai ir pan.), pažintinė infrastruktūra, apžvalgos bokštai. Saugomų teritorijų direkcijų specialistai stengiasi užtikrinti, kad lauko informacinė sistema būtų nuolatos prižiūrima, tvarkinga ir sudarytų sąlygas lankytojams pažinti saugomas teritorijas, tačiau pasitaiko atvejų kuomet patys lankytojai gadina infrastruktūra, kurios atkūrimas vėliau brangiai kainuoja, o kitiems lankytojams kelia ir pavojų.

2015 m. Vilniuje, Antakalnio g. 25 buvo atidarytas saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras. Tai tapo simboliniais vartais į saugomas teritorijas, kuriuos pravėrus galima susipažinti ne tik su Lietuvos, bet ir su pasaulio saugomomis teritorijomis.

Informacija apie saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų augavietes ir radavietes pateikiama Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, kurios prieigos adresas https://sris.am.lt/portal/.

Naudotojas gali teikti prašymus prieigos prašymui, tuomet jam suteikiama teisė matyti tikslias augaviečių ir radaviečių koordinates, teikti duomenis apie naujas saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių augavietes arba radavietes, atskirais atvejais naudotojui gali būti suteikiama teisė tikrinti kitų naudotojų pateiktos informacijos korektiškumą. Duomenys gali būti teikiami interaktyviame žemėlapyje arba galima atsisiųsti konkrečios saugomos rūšies išrašą.

Informacija apie saugomas teritorijas yra pateikiama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastre, kurios prieigos adresas https://stk.am.lt/portal/ .

Bet kuris sklypo savininkas gali gauti informaciją iš saugomų teritorijų valstybės kadastro ar sklypas pakliūna į saugomas teritorijas. Sklypų savininkai (pateikus prašymą) gali būti informuojami apie konkrečių saugomų teritorijų duomenų pasikeitimus. Sklypų savininkai, turintys atitinkamas teises, gali gauti erdvinius saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis. Bet kuris pilietis gali gauti viešai teikiamus saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis ir statistinę informaciją.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre yra tvarkomi ir kaupiami tokie duomenys ir informacija:
Bendrieji kadastro objektų (rezervatų, draustinių, paveldo objektų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, parkų ir kt.) duomenys. Pvz. pavadinimas, steigėjas, įsteigimo ir įregistravimo datos, steigimo tikslas, objekto vieta ir kt.

Specifiniai erdvinių duomenų rinkinio „Saugomos teritorijos“ duomenys. Pvz., gamtos paveldo objekto charakteristika (geologinių objektų aukštis, ilgis, plotis ir kt., hidrogeologinių objektų orografinė padėtis, uolienos, cheminės savybės ir kt.), atkuriamųjų ir genetinių sklypų išteklių būklė ir kt. Detalesnė informacija apie kadastre tvarkomus ir kaupiamus duomenis ir informaciją yra pateikiama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų III skyriuje.

Dėl papildomos informacijos visuomet galite kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą arba atitinkamą saugomos teritorijos direkciją apie galimas veiklas saugomose teritorijose.
Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

Dėl kadastrinių matavimų sklypų derinimo kreiptis elektroniniu paštu znp@zemaitijosnp.lt.