1639 m. buvo įkurtas Žemaičių Kalvarijos Kristaus kančios kelias. Maldininkai apeidami Žemaičių Kalvarijas (Kristaus kančios kelio koplyčias) gieda giesmes, vadinamuosius „Žemaičių Kalvarijos kalnus“. Kalnus vysk. Jurgio Tiškevičiaus paliepimu išvertė bei parašė Žemaitijos dvasininkai. Kultūros istoriko M. Biržiškos teigimu, šį darbą galėję atlikti kun. dominikonas Jurgis Kasakauskis ar kun. jėzuitas Pranciškus Šrubauskis. Greta lotyniškų ir lenkiškų tekstų vertimų, baigiamojoje „Žemaičių Kalvarijos kalnų“ dalyje giedamos dvi originalios giesmės: „Karaliene Maloninga, Kalvarijoj stebuklinga“ ir „Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia“. Giesmių tekstai laiko tėkmėje būdavo literatūrinami, taisomi pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles, apvalomi nuo barbarizmų bei slavizmų. Jie nekart skelbti įvairiose maldaknygėse bei giesmynuose. Pakito ne tik tekstai, bet ir melodija. Senieji giedoriai su ilgesiu prisimena ,,senuosius kalnus“. Įdomu, kad Žemaitijoje žmonės žemaičių kalnus gieda ne tik per atlaidus Žemaičių Kalvarijoje, bet ir per būdynes (šermenis), taip pat minint įvairias mirimo sukaktis, per gavėnią. Tradicija, kiek pakitusi, išliko iki mūsų dienų. Per būdynę pirmą vakarą dažniausiai žemaičių kalnus giedodavo tik giedoriai (vyrai ir moterys), o antrą vakarą kalnai buvo giedami su triūbais (iki XIX a. garsiai giedamas (šaukiamas) katalikiškas giesmes palydėdavę senoviniais muzikos instrumentais: kanklėmis, birbalais, lamzdžiais, būgnais, mediniais trimitais). Tradicija išliko kalnus giedoti ir per gavėnią. Seniau per gavėnią kaimo žmonės giedodavo namuose: sueina kaimynai vieną gavėnios savaitę pas vieną, kitą – pas kitą kaimyną, ir t.t. Dabar kai kur dar renkasi giedoti ir namuose, bet dažniausiai eina giedoti į parapijos ar bendruomenės namus. Jau trečius metus Žemaičių Kalvarijos žmonės per gavėnią kiekvieną penktadienį renkasi bažnyčioje ir gieda Kalnų giesmes. Juos tiesiogiai transliuoja Marijos radijas. Žemaitijos bažnyčiose seniau kalnus giedodavo ir po Didžiojo Šeštadienio Velyknakčio apeigų laukdami Velykų ryto – Prisikėlimo. Dabar kalnus Velykų Šeštadienį bažnyčiose gieda dieną. Senoji tradicija išliko tik Pievėnų bažnyčioje (Mažeikių r.).
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai nuo 1996 m. fiksuoja Žemaičių kalnų tradiciją. Nufilmuoti kalnai giedoti Dovainių, Platelių, Žemaičių Kalvarijos, Gegrėnų, Gintališkės, Šarnelės, Tverų, Rietavo giedorių. Šiemet kolekcija papildyta Kulių ir Šateikių giedorių kalnais. Giedoriai mėgdavo juokauti, kad kito kaimo žmonės neteisingai gieda, nemoka giedoti…
Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmės, vadinamieji Kalnai – liaudiškojo pamaldumo paminklas, savita Žemaitijos kultūros paveldo dalis.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
