Vilkai ir lūšys Žemaitijos nacionalinio parko gamtiniuose rezervatuose

Žemaitijos nacionalinio parko gamtininkai sausio 10–11 d. praleido Plokštinės ir Rukundžių gamtiniuose rezervatuose. Para be snygio, naujo 10–15 cm storio sniego danga miškuose, 3–5 laipsnių šaltukas – buvo pačios palankiausios sąlygos atlikti gyvūnų apskaitą. 10 kilometrų ilgio maršrutuose, juosiančiuose rezervatus, skaičiuoti kanopinių žvėrių: briedžių, elnių, stirnų, šernų ir didžiųjų plėšrūnų – vilkų, lūšių, pėdsakai sniege. Drąsiai galime teigti, kad šią žiemą Parko miškuose gyvena gausi, 6 vilkų šeima ir 1 pora lūšių. Pasekę vilkus, aptikome jų medžioklės pėdsakus. Takai atvedė prie bebraviečių, vietų, kuriose maitinosi stirnos, elniai, kiškiai.

Suaugusio vilko priekinės letenos atspaudo ilgis yra 10 – 13 cm, o plotis apie 8 – 10 cm, matomos nagų žymės. Galinių pėdų atspaudai – mažesni. Vilkai gyvena šeimomis. Poras vilkai sudaro visam gyvenimui. Vilkų šeima savo teritoriją nuolat žymi ir saugo nuo kitų vilkų. Šios apskaitos metu 1 lūšis aptikta tik Rukundžių gamtiniame rezervate. Jos, skirtingai nei vilkai, gyvena pavieniui. Lūšys laikosi miškuose, kuriuose gausu išvartų ir tankių jaunuolynų. Apvalios be nagų žymių galinės kojos pėdos ilgis – apie 7–9,5 cm, plotis apie 6–9 cm. Priekinės kojos pėdos mažesnės. Minta pelėmis, kiškiais, paukščiais, stirnomis. Grobio tykoja sėlindama ar laukdama pasilypėjusi ant medžių išvartų. Pastovų guolį įsirengia tik veisimosi periodu. Džiugu, kad rezervatuose neradome valkataujančių šunų pėdsakų.

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyresnysis specialistas Saulius Sidabras