Žemaičių Kalvarija

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žemaičių Kalvarija (seniau – Gardai) paminėta 1253 m. kaip kuršių gyvenvietė su pilimi, alkaviete ir kapinynu.

Miestelis yra išsaugojęs IX–XIII a. būdingą kelių ir gatvių tinklą, nemažai archeologijos, architektūros, dailės, sakralinių bei kitų kultūros paveldo ir gamtos vertybių. Miestelio reljefas išties įspūdingas.

XVII a. 4-ajame dešimtmetyje vyskupas Jurgis Tiškevičius įsteigė pirmąjį LDK Kristaus kančios kelią (kalvarijas) su 19 koplyčių, pastatė Marijai skirtą bažnyčią ir viską pavedė vienuoliams dominikonams. Greitai susiklostė savitos kasmet liepos pirmąjį dešimtadienį vykstančių kelionių į atlaidus (vadinamus Didžiąja kalvarija) tradicijos bei Žemaičių Kalvarijos kalnų apeiginiai papročiai. Katalikiška šventovė išgarsėjo, o miesteliui prigijo Kalvarijos vardas. Dominikonai nuo 1644 m. turėjo mokyklą, kuri XIX a. pr. buvo pertvarkyta į gimnaziją. Joje mokėsi Simonas Daukantas, Motiejus Valančius ir kiti Žemaitijos šviesuoliai.

Žemaičių Kalvarijoje yra poeto Vytauto Mačernio muziejus, seniūnijos administracija, biblioteka, parduotuvių, kavinė, autobusų stotelė. Miestelyje gyvena apie 800 gyventojų.

http://www.zemaiciukalvarija.lt/index.php?id=2

Lankytinos vietos Žemaičių Kalvarijoje:

1. Žemaičių Kalvarijos (Šv. Jono kalnas) piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu-XIII a. Čia stovėjo kuršių pilis Gardai, taip pat buvo Gardų parapijos pirmosios šv. Jono koplyčios vieta. Dabar ant kalno stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra 0,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. Papėdę ir gyvenvietę 1903 m. žvalgė L. Kšivickio, 1964 m. – Lietuvos istorijos instituto, 2004 m. – B. Dakanio vadovaujamos ekspedicijos. Radiniai – keramikos dirbinių fragmentai.

2. Švč. M. Marijos Apsilankymo mažoji bazilika. Dabartinė mūrinė bažnyčia jau ketvirtoji, pradėta statyti 1780 m. ir užbaigta 1822 m. 1896 m. kilus gaisrui, sudegė keli šimtai knygų, archyvinių dokumentų, taip pat knyga, kurioje buvo surašyti Žemaičių Kalvarijoje įvykę stebuklai. Po gaisro bažnyčia pagal architekto A.Kosakausko projektą XX a. pradžioje atstatyta. Per Pirmąjį pasaulinį karą iš bažnyčios buvo išvežti du varpai. Tarpukario laikotarpiu bažnyčia kelis kartus remontuota: didžiausi darbai vykdyti 1928 m., į Žemaičių Kalvariją atsikėlus marijonams. 1939 m. sutvarkytas ir suremontuotas interjeras. Popiežius Jonas Paulius II 1988 m. bažnyčiai suteikė Mažosios bazilikos vardą. 2006 m. popiežiškomis karūnomis vainikuotas stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Taip pat žiūrėkite: http://www.krastogidas.lt/objektai/313-zemaiciu-kalvarijos-svc-mergeles-marijos-apsilankymo-bazilika

3. Gardų kapinynas. Žvizdro kalno teritorijoje – senovės kuršių kapinynas. Ant šio kalno pastatyta pirmoji Kryžiaus kelio koplyčia – Večernikė. 1999 m. L.Kvizikevičiaus vykdomų vizualinių žvalgymų metu Barstyčių, Senkapio ir Žvizdro kalno gatvių sankryžoje aptikta pavienių archeologinių radinių, būdingų IX – XII a. įkapėms. Rytinėje Žvizdro kalno dalyje, ties namu Nr. 8 ištirtame 4,5 m² plote rastas griautinis vyro kapas su gausiomis įkapėmis, taip pat nustatyta, kad laidojant mirusįjį šioje vietoje jau anksčiau buvo degintinių kapų. 2002 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento ekspedicija (Z. Baubonis ir B. Dakanis) vykdė Žemaičių Kalvarijos kapinyno, vadinamojo Žvizdro kalno, ardomos ŠV dalies archeologinius tyrimus. Tyrimų metu ištirtas daugiau kaip 35 m² plotas. Buvo fiksuotos trys degintinių kapų duobės ir viena dvigubo degintinio kapo duobė. Iš viso tirtame plote surasti 197 archeologiniai dirbiniai ar jų fragmentai, datuojami VIII – XIII a. ir priskiriami kuršiams – papuošalai (smeigtukai, segė, karoliai, apyrankės, žiedai, grandinėlės), buities daiktai (svarelis, šukos, geriamųjų ragų liekanos).

4. Poeto Vytauto Mačernio muziejus (Alsėdžių g. 3, Žemaičių Kalvarija). Ekspozicija pasakoja apie tragiško likimo lietuvių poeto Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą. 1987 m. poeto Eugenijaus Matuzevičiaus ir kalvariškių iniciatyva įkurto muziejaus ekspozicijoje – V. Mačernio poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai poeto daiktai. Medžiagą muziejui rinko kraštotyrininkas K. Bružas, mokytojas J. Nėniškis, E. Nėniškienė, bibliotekininkė V. Garbenčienė ir kt.

5. Memorialinis ženklas-koplytstulpis poeto V. Mačernio 90-mečiui. Žemaičių Kalvarijoje, netoli poeto žuvimo vietos, pastatytas skulptūrų meistro, kryždirbio Antano Vaškio ir kalvio Virgilijaus Mikuckio sukurtas V. Mačernio 90-mečiui skirtas ąžuolinis memorialinis ženklas-koplytstulpis.

6. Paminklas Žemaičių Motinoms (skulp­tū­ros au­to­rius – skulptūrų meistras, kryždirbys An­ta­nas Vaš­kys, pa­min­klo fun­da­to­rius – Vid­man­to Jo­ni­kos lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das) pastatytas skverelyje už Bazilikos. Jame vaiz­duo­ja­ma mo­ti­na su van­dens ąso­čiu, tai yra mo­ti­na, ku­ri nuo­lat lau­kia sa­vo vai­kų, su­grįž­tan­čių iš įvai­rių pa­sau­lio kam­pe­lių.

7. Vyskupo M. Valančiaus paminklas. Prie Žemaičių Kalvarijos parapijos namų pastatytas skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimui skirtas biustas – paminklas. Būsimasis kunigas, vėliau vyskupas, rašytojas, vertėjas, lietuvių tautos blaivintojas, knygnešystės sąjūdžio įkūrėjas ir rėmėjas, slaptų lietuviškų, daraktorinių mokyklų kūrėjas ir šio judėjimo skatintojas Motiejus Valančius mokėsi Žemaičių Kalvarijos mokykloje 1816 – 1821 m. Jo seneliai gyveno Žemaičių Kalvarijos parapijoje, o jų ir M. Valančiaus dėdžių bei tetų žemiškieji palaikai ir šiandien ilsisi senosiose Žemaičių Kalvarijos kapinėse.

8. Koplytstulpis būsimam vyskupui M.Valančiui (autorius: skulptūrų meistras, kryždirbys Antanas Vaškys). Koplytstulpis pastatytas ant Žvizdro kalno. Autorius vyskupą pavaizdavo vaikystėje. Pagal paties Motiejaus Valančiaus (jis 1816-1821 m. mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų šešiaklasėje gimnazijoje) pasakojimą, vieną vėjuotą ir lietingą dieną, vos jam išskleidus didelį drobinį skėtį, vėjas, pagavęs silpnutį berniuką, nuo Žvizdro kalno nunešė jį ant Jono kalno. Koplytstulpyje ir pavaizduotas tas tvirtai į skėtį įsikibęs, kojomis žemės nesiekiantis vaikas. Ši istorija aprašyta 2003 m. „Baltų lankų“ leidyklos išleistoje M. Valančiaus knygoje „Namų užrašai“.

9. Koplytstulpis žemaičių krikšto 600 m. jubiliejui. Paminklas pastatytas prie šv. Jono kalno, ant kurio senovėje stovėjo medinė kuršių pilis, vėliau buvo pastatyta pirmoji Žemaičių Kalvarijos bažnyčia, o dabar stovi III ir IV Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio koplyčios. Koplytstulpį iš ąžuolo išskaptavo Žemaitijos skulptūrų meistras, kryždirbys Antanas Vaškys. Paminkle pavaizduota, kaip vyskupas krikštija į Varduvos upelį įsibridusį žemaitį, taip pat jame iškaltas šv. Jonas Krikštytojas, krikštijąs Jėzų bei Lietuvos valdovai Vytautas ir Jogaila.

10. Stogastulpis knygnešiui Vincui Juškai (skulptorius V. Ulevičius). 1985 m. pastatytas prie Žemaičių Kalvarijos M. Valančiaus gimnazijos. Manoma, kad V. Juška draudžiamą lietuvišką spaudą pradėjo platinti apie 1880 m. Nuo 1884 m. spaudą gabeno tiesiog iš Tilžės. Dažniausiai spaudos parsigabenti eidavo vienas. Parsinešęs pats išplatindavo. Žandarai jį apibūdino: „..žmogus labai pavojingas ir visiškai politiškai nepatikimas, todėl ir nepageidautina, kad jis šioje vietoje gyventų”. Ne kartą sargybinių buvo apšaudytas, persekiojamas. Keletą kartų buvo įkliuvęs. 1895 m. caro paliepimu nubaustas 2 m. kalėjimo ir 3 m. ištrėmimo į Vologdos guberniją. 1896 m. vasarą iš jo paleistas. Iki 1903 m. kovo 12 d. privalėjo gyventi Rygoje. Buvo policijos prižiūrimas. Slapta ateidavo į Žemaičių Kalvariją ir, gavęs knygų iš giminaičių knygnešių P. ir B. Rėpšaičių, parsigabendavo į Rygą ir čia platindavo tarp vietos lietuvių. Vengdamas arešto ir persekiojimų, slapta išvyko į JAV. Dirbo anglies kasyklose. 1924 m. grįžo į Lietuvą. Vėl apsigyveno Žemaičių Kalvarijoje. Kapas su antkapiniu paminklu – Rūpintojėlio skulptūra (autorius: skulptūrų meistras, kryždirbys Antanas Vaškys) – yra Žemaičių Kalvarijos kapinėse.