Užgavėnių kaukių ekspozicija
19 a. 2 p. istorizmo laikotarpio, „plytų stiliaus“ arklidėje įsikūrė pirmoji Užgavėnių muziejinė ekspozicija Lietuvoje, kurioje pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugybė įvairių Užgavėnių kaukių, žemaitiškai vadinamų „lėčynų“. Kaukės rinktos apie 20 metų tik iš Žemaitijos regionų ir jų sukaupta virš 300 vnt. Kiekvienais metais ekspozicija papildoma naujais egzemplioriais. Visos eksplozijos kaukės labai skirtingos, nesikartojančios, tradicinės ir dekoratyvinės.

Plateliai nuo seno garsėja ne tik Užgavėnių švente, bet ir medžio kaukių meistrais. Todėl ir didžioji dalis kaukių yra medinės. Visos jos yra baisios: didelėmis nosimis, išsprogusiomis akimis, be dantų, apaugusios karpomis. Bet ,,strainios“, pasipuošusios aukštomis, spalvotais popieriais apraišiotomis karūnomis. Su tokiomis karūnomis Užgavėnių žydai atrodydavo aukštesni. Seniau, kai būdavo gilios žiemos, žmonės suprasdavo, kad ateina žydai tik iš tolumoje virš pusnynų kyšančių spalvotų karūnų.

Užgavėnės tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Antradienį,  keturiasdešimt šeštą dieną prieš Šv. Velykas skelbiamas galas žiemai – visoje Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės.  Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos vadinamos „Užgavėnių žydais“, buvo populiarios nuo senovės. Pokaryje Užgavėnių tradicija buvo priblėsusi ir atgaivinta tik 7-o dešimtmečio antroje pusėje. Tuomet plateliškiai šventė ne Užgavėnes, o žiemos palydų šventę. Šventė vykdavo ir miestelio centre, ir prie Platelių ežero. Jei ežeras užšaldavo, būdavo arklių lenktynės. Žmonės persirengdavo „žydais“, velniais, daktarais, giltinėmis, čigonais. Būdavo jaunųjų pora, kurie vaidindavo „veselę“. Šventė neapsieidavo be Lašininio ir Kanapinio, kurie visos šventės metu tarpusavyje kovodavo. Ši kova simbolizuoja žiemos ir pavasario demonų kovą. Kad ir koks storas ir galingas atrodytų Lašininis, jį visada nugali paliegęs, žiemos nukankintas, pavasario išsiilgęs Kanapinis.

Svarbiausias šventės personažas – Morė. Be jos neįsivaizduojamos nė vienos Užgavėnės. Morė yra ne šiaip Užgavėnių personažas, ji šventės deivė. Morė privalo būti dailiai nuaugusi, stambi ir nevisai apsirengusi, seksuali. Tai gimstamumo ir derlingumo simbolis. Tradiciškai Plateliuose Morė būna pritvirtinama ant ratų tekinio ir rogių pavažos. Ratų tekinis – pavasario, o rogių pavaža – žiemos simboliai. Rankose Morė turi spragilą. Morė yra traukiama arklio. Kai ją traukia, Morė sukasi ratu kartu su spragilu. Taip yra budinama žemė pavasario atgijimui.

Scroll to top