Platelių ežeras

Platelių ežeras – didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Giliausia vieta – apie 48,5 m. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, išteka Babrungas.

Platelių ežeras išsiskiria ir ypatingu kultūros paveldu. Pilies saloje Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis stovėjo jau XV a. Ją su Šventorkalnio pusiasaliu jungė medinis tiltas. Išlikę XVI a. tilto poliai, Pilies sala ir Šventorkalnio pusiasalis su Platelių dvarviete paskelbti kultūros vertybėmis.

Ežero legendą, kurią žino kiekvienas plateliškis byloja, kad dabartinėje vietoje ežero dar nebuvo. Dabartinėje jo vietoje žmonės šienavo pievas. Iš šiaurės vakarų, nuo Notėnų, atslinkęs didžiulis tamsus debesis ir apsistojęs ties pievomis. Tris dienas ūžė, šniokštė, urduliavo, tamsėdamas vis žemiau leidosi. Žmonės skubėdami pabaigę šienauti, ir debesis pradėjęs smarkiai lyti – liete liejo… Viena sena moteriškė balsu nusistebėjo: „Kāp platē lėij! Kāp platē lėij!” Sulig tai žodžiais debesis pliūptelėjo į pievas – ir taip atsiradęs Platelių ežeras.

Bajoras Gedgaudas žinojo ir tai, kodėl ežeras turėjo būtent čia nusileisti. Mat visų pirma pasirodžiusi juoda Kiaulaitė. Per tris savaites knisdama ji apėjusi didelį plotą. Tik tada atslinkęs tamsusis debesis ir nusileidęs tiksliai į nurodytą vietą. Neaišku tiktai, ar Kiaulaitė vėl kur iškeliavo, ar ji liko su ežeru…

Ežero vandenys skalauja 7 salas: Pilies, Veršių, Pliksalės, Briedsalės, Ubagsalės, Gaidsalės ir Šončelio. Visos ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai yra valstybės saugomi gamtos paveldo objektai.

Pilies sala – garsiausia Platelių ežero sala, kurioje XV a. stovėjo Lietuvos didikams priklausiusi pilis. Salą su Šventorkalniu, kuriame buvo senoji Platelių gyvenvietė, jungė beveik 300 m ilgio tiltas, kurio poliai išlikę iki šių dienų. Pavasarį gausiai pražysta į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas tuščiaviduris rūtenis. Saloje užregistruota pirmoji Lietuvoje tikrojo žvynbaravykio augavietė ir rastos 7 labai retos kerpių, grybų bei samanų rūšys.

Briedsalė – didžiausia Platelių ežero sala. Salos pavadinimas kilęs nuo to, kad čia mėgdavę užklysti briedžiai. Lėkštų krantų salos didžiąją dalį užima pelkė. Čia karaliauja įsikūrę bebrai.

Veršių sala – trečia pagal dydį Platelių ežero sala. Pasakojama, kad vienas ūkininkas vasaros metu į salą plukdydavęs veršius ganytis, o rudenį parsiplukdydavęs. Nuo to ir kilęs salos pavadinimas. Pavasarį saloje pražysta į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti tuščiaviduriai rūteniai.

Pliksalė – viena iš Platelių ežero salų pietinėje ežero dalyje. Sala iškili, apaugusi senais ąžuolais, eglėmis, liepomis. Kadais ji buvo plika, neapaugusi medžiais, nuo to, manoma, ir kilo salos pavadinimas.

Ubagsalė – šiaurinėje Platelių ežero dalyje, netoli nuo kranto esanti sala. Pasakojama, kad senais laikais ubagai, grįždami namo iš Žemaičių Kalvarijos atlaidų, nubrisdavę į salą ir ten netrukdomi uliavodavę. Nuo to ir kilęs salos pavadinimas.

Gaidsalė yra viena iš mažiausių Platelių ežero salų pietinėje ežero dalyje. Pasakojama, kad plateliškiai atveždavę ir paleisdavę į salą vištas su gaidžiais, kad šie nesikapstytų Platelių miestelyje. Taip pat manoma, kad šioje saloje buvo pagoniška alkvietė, kurioje aukodavo įvairius gyvūnus, tarp jų ir gaidžius.

Šončelio sala – mažiausia ir jauniausia Platelių ežero sala. Salos pavadinimas kilęs nuo žemaitiško žodžio ,,šončius”, reiškiančio skardį, ežią.

Laumalenkų kraštovaizdžio draustinyje galima aplankyti dar du gamtos paveldo objektus: Kreiviškių ir Auksalės pusiasalius. Kreiviškių pusiasalis, užimantis 19,78 ha plotą. Pusiasalis apaugęs mišku, įspūdingas čia augantis brandus ąžuolynas. Kreiviškių pavadinimas kilęs nuo žodžio „kreivas“, kuriuo vietiniai gyventojai apibūdino šio pusiasalio formą. Auksalės pusiasalį sudaro 3 dalys, kurios turi savo pavadinimus: Auksalė, Didžioji, Mažoji salos. Salos apaugusios mišku. Pusiasalyje esantis užpelkėjęs ežerėlis, vadinamas Pikežeriu.

Jazminų kalnas, dar žinomas Bokštakalnio pavadinimu – žydų genocido kapinės. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kalno papėdėje buvo nužudyti ir užkasti apie 30 žydų.

Scroll to top