Platelių dvaro sodyba

Platelių dvaras iki XVIII a. pabaigos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė. Vėliau, iki 1940 m., priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) giminei. XIX a. čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė – pirmoji moteris rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Valdant Šuazeliams, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos ir ūkio centras.

Platelių dvaro sodybos istorija dabartinėje vietoje mena XVII a. Dabartinės dvaro sodybos struktūra pradėjo formuotis XVII a. pab. XVIII a. pab. Platelių miestelis kartu su dvaru atiteko privačion prancūzų grafų de Šuazelių – Gufjė giminės nuosavybėn ir priklausė jai iki 1940 m. Šuazeliams Platelius padovanojo Rusijos caras Pavelas I. Tarpukariu dvaro nepaveikė žemės reforma, nes dvaras priklausė Prancūzijos piliečiams.

Šuazelių namuose saugota daug meno vertybių, knygų. 1940 m. , nacionalizavus dvarą, jo vertybes, kaip ir daugelio kitų nacionalizuotų Žemaitijos dvarų vertybių, priglaudė Žemaičių „Alkos“ muziejus. Kiek konkrečiai šiame muziejuje dabar yra meno vertybių dar ir šiandien sunku pasakyti. Viena aišku, kad Platelių dvaro turtai čia sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį, nes išlikę dokumentai rodo, kad 1940 m. čia iš Platelių pateko net keli sunkvežimiai paveikslų, skulptūrų, muzikos instrumentų, beveik visas Šuazelių šeimos archyvas.

Per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. Išliko parkas, keletas dvaro ūkinių pastatų: tvartas, svirnas, jauja, šakniavaisių rūsys, viena iš dviejų oranžerijų, tarnų namas.

Architektūrinę ir kraštotvarkinę vertę turinti XIX– XX a. pr. Platelių dvaro sodyba su išlikusiais jauja, oficina, arklide, svirnu, rūsiu ir parku yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Mediniai dvaro rūmai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais (1943 m.). Dalis pastatų restauruojami ir pritaikomi visuomenės poreikiams.

Scroll to top