Platelių dvaro parkas

Platelių dvaro parkas pradėtas formuoti XIX a. 6,2 ha teritorijoje. Nors parkas ir nedidelis, bet savo reljefu ir augmenija atspindi Platelių apylinkių kalvotą ir turtingą želdynais kraštovaizdį. Parkas mišrus, jame dominuoja peizažinio parko elementai. Alėjos, takai vingiuoti, pievelės netaisyklingos. Parko teritorijoje – du nedideli tvenkiniai. Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: uosiai, klevai, liepos, skroblai, šermukšniai. Dauguma jų yra didelių matmenų. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu ir Platelių liepa. Greta uosio yra sudegusių medinių dvaro centrinių rūmų pamatų likučiai.

Bene geriausiai žinomas gamtos paminklas, kurį rasite dvaro parke – Platelių liepa. Jos aukštis – 27 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,50 m. Manoma, kad liepai yra apie 200 metų. Gamtos paminklu Platelių liepa paskelbta 1997 m.

Dar vienas gamtos paminklas, garsėjantis įspūdinga išvaizda – Platelių vinkšna. Jo aukštis – 26,3 m, kamieno apimtis 1,3 aukštyje – 5,05 m, amžius – apie 200 metų. Gamtos paminklu Platelių vinkšna paskelbta 1997 m.

Platelių dvaro parko pasididžiavimas ir puošmena – Raganos uosis – storiausias Lietuvos uosis. Jo kamieno apimtis 1,3 aukštyje – 7,3 m., 2016 m. matavimo duomenimis kamieno apimtis – 7,41 m, aukštis – 32 m, amžius – daugiau kaip 200 metų. Gamtos paminklu Raganos uosis paskelbtas 1960 m.  Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Anot vieno jų, senovėje raganos ir velniai klaidindavę žmones, norėdami iš jų atimti gėrybes. Buvęs vienas atsitikimas, kai kaimo moterėlę, beeinančią vėlų vakarą namo, raganos paklaidinusios. Moterėlė puldinėjusi po dvaro parką įsivaizduodama, kad čia esanti jai nepažįstama giria. Klaidžiojusi ji, kol pavargusi. Tada prisėdusi prie uosio pailsėti ir užsnūdusi. Tuo metu ragana griebusi iš jos duonos kepalą ir jau buvo jį bekandanti, kai užgiedojo gaidžiai… Užpykusi ragana trenkusi į medį duonos kepalą, kuris gumbu pavirtęs… O medis žmonių pradėtas Raganos uosiu vadinti. Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Kiti dar tvirtina, esą raganos šį uosį vis dar lankančios ir čia gūdžią naktį susirenkančios pasitarti. Po pasitarimo išskrendančios į Šatrijos kalną.

Iš egzotinių augalų išliko dar ir paprastųjų kaštonų, baltažiedžių vikmedžių, paprastųjų alyvų. Rytinės dalies medyne, kuris supa didelį tvenkinį ir yra tarsi natūrali giraitė, auga paprastųjų eglių ir pušų bei svyruoklinių baltųjų gluosnių. Parko alėjos šiaurinė dalis apsodinta mažalapėmis liepomis, o pietinio pakraščio alėja – paprastaisiais klevais ir kaštonais. Siauri vingiuotų kontūrų medynai, supantys mažas netaisyklingas erdves, suformuoti iš paprastųjų klevų, ąžuolų, uosių, šermukšnių, skroblų.

Platelių parkas – didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Čia yra užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, iš kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke galima pamatyti ir daugiau saugomų augalų: raudonvidurę žiauberuotę, plačialapę plikūnę, žalsvažiedę blandį ir kt. Taip parke yra įsikūrę saugomi gyvūnai: skiauterėtieji tritonai, juodasis apolonas, pilkoji meleta ir kt.

Scroll to top