Plateliai

Tai vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių – įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pakrantėje, Žemaitijos nacionaliniame parke. Istoriniuose šaltiniuose jie minimi nuo XV a. Platelių dvaras, gyvenvietė ir bažnyčia tuo metu buvo pastatyti Šventorkalnio pusiasalyje, o XVII a. pabaigoje persikelia į dabartinę vietą. 1792 m. Plateliams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas.

Plateliai įdomūs savo planine struktūra su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, dvaro sodyba.

Miestelyje gyvena apie 1 000 gyventojų. Čia įsikūrusi Žemaitijos nacionalinio parko direkcija ir lankytojų centras, seniūnija, paštas, ambulatorija, vaistinė, biblioteka, degalinė, keletas parduotuvių, kavinių, kaimo turizmo sodybų, jachtų klubas ir kt.

Miestelio centre stovi šv. Florijono koplytstulpis, paminklai Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1918–1928), Lietuvos laisvės armijos (1941–1944–1953 m.) ir Rainių kankinio Balio Korzos atminimui.

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Viena seniausių Lietuvoje, medinė, tašytų rąstų bažnyčia, statyta 1744 m. Šalia – XIX a. medinė varpinė. Čia yra išlikę daug senųjų paveikslų, liturginių rūbų ir reikmenų. Dalis jų – dailės paminklai. Bažnyčios šventoriuje palaidota viena iš paskutinių Platelių dvaro savininkų Marie Choiseul-Gouffier ir jos brolis Gabriel Choiseul-Gouffier.

Platelių dvaro sodyba. Platelių dvaras iki XVIII a. pabaigos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė, vėliau, iki 1940 m., priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) giminei. XIX a. čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė – pirmoji moteris rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Valdant Šuazeliams, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos ir ūkio centras.

Architektūrinę ir kraštotvarkinę vertę turinti XIX– XX a. pr. Platelių dvaro sodyba su išlikusiais pastatais (jauja, oficina, arklidė, svirnas, rūsys) ir parku yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Mediniai dvaro rūmai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais (1943 m.). Dalis pastatų restauruojami ir pritaikomi visuomenės poreikiams. Buvusiose dvaro arklidėse įkurta Užgavėnių ekspozicija, dvaro svirne – Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, parodų salė, rūsyje – amatų centras, jaujoje – kultūros namai.

Platelių dvaro parkas pradėtas formuoti XIX a. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu (7,2 m apimties), ir Platelių liepa (5,4 m apimties). Platelių parkas – didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje: užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke galima pamatyti ir kitų saugomų augalų (raudonvidurę žiauberuotę, plačialapę plikūnę, žalsvažiedę blandį ir kt.) ir gyvūnų (skiauterėtąjį tritoną, juodąjį apoloną, pilkąją meletą ir kt.) rūšių.

Šalia parko yra išlikęs buvęs dvaro sodas (3,5 ha), kuriame auga gamtos paminklu paskelbta Platelių vinkšna (4,8 m apimties).

Platelių ežero apžvalgos aikštelė. Iš aikštelės atsiveria Platelių ežero panorama su Pliksalės, Pilies, Veršių salomis, Šventorkalnio pusiasaliu ir Plokštinės miškais.

Platelių ežeras. Didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Netgi ežero gelmės yra ypatingos: čia aptikti išskirtiniai geologiniai dariniai, keičiantys supratimą apie visos Žemaičių aukštumos formavimąsi. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje XV a. Jo plotas – 1 205 ha, vidutinis gylis –10,5 m, giliausia vieta – apie 48,5 m. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, išteka Babrungas.

Ežere yra 7 salos: Pilies, Veršių, Pliksalė, Briedsalė, Ubagsalė, Gaidsalė ir mažiausia Šončelio. Visos ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai yra valstybės saugomi gamtos paminklai ar gamtos paveldo objektai.

Platelių ežeras išsiskiria ir ypatingu kultūros paveldu. Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis Pilies saloje stovėjo jau XV a. Ją su Šventorkalnio pusiasaliu jungė medinis tiltas. Išlikę XVI a. tilto poliai, Pilies sala ir Šventorkalnio pusiasalis (Platelių dvarvietė) paskelbti kultūros vertybėmis.

Čia, be daugybės įprastų žuvų, veisiasi ir lašišinių šeimos žuvys – seliava ir ežerinis sykas, užsilikę iš poledynmečio laikų.

Jazminų kalnas (Bokštakalnis) – žydų genocido kapinės. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kalno papėdėje buvo nužudyti ir užkasti apie 30 žydų.

Scroll to top