Paskutinės trumpiausio mėnesio dienos. Nors naktimis spaudžia stiprus šaltis, dienos saulėtos ir kasdien vis ilgesnės. Nuo ankstyvo ryto prie lesyklų būriuojasi įvairūs paukščiai, tarp kurių pluša net trijų rūšių zylutės, pavienės žaliukės. Net būriais skraidantys alksninukai ir gražuolės juodgalvės sniegenos įsidrąsino. Užsilikęs smilginis strazdas ir jo artimas giminaitis juodasis strazdas nesusigundo pabertais lesalais, o godžiai ryja ant žemės padėtus perpus perpjautus obuolius. Šildančia saulute čirpaudami džiaugiasi žvirbliukai, o didysis genys papildęs gūžį lukštentomis saulėgrąžomis ir šmoteliu lašinių barbendamas sode į sausą šaką skelbia – čia mano teritorija. Sniego baltas tyrumas, ryški, atokaitose šildanti saulė, viliote vilioja į gamtą. Į kuprinę įsidedu batoną, nes vakar žiūrėdama iš apžvalgos aikštelės tarp Pilies salos ir Pliksalės mačiau kažką baltuojant. Gal tai užsilikusios gulbės? Grožėdamasi saulės nutviekstais laukais keliauju link Platelių ežero platybių. Pavieniai žvejai glaudžiasi pietinėje Veršių salos pusėje bei netoli Baltskardės. Eiti ledu ne taip lengva, kaip norėtųsi – ledą dengia apie penkiolikos centimetrų sniego danga, ji vietomis prisodrinta po sniegu telkšančio vandens. Įbridus į tokią pliurę, batai apkimba, apšąla, eini lyg su platformomis. Skubinu sukti į garsiąją Pilies salą. Prie informacinės lentos stabteliu, geriu į save ryškius saulės spindulius. Kranklių pora garsiai krankdami skelbia visiems apie neprašyto svečio – žmogaus pasirodymą. Vienoje iš aukščiausių liepų, nepaisydami šalčių, jie suka lizdą, neša lapuočių šakas. Apie pasirinktą lizdinę teritoriją garsiai skelbia vidutinis genys, kiek tylesniu balsu atsišaukia mažasis margasis genys. Nusvirusios liepų šakos net žalsvos nuo išbrinkusių pumpurų. Lyg žalsvi suledėję guminukai, kurie gundo paragauti. Paskanavus, norisi dar ir dar… Nepaisydami manęs, juodalksnių sėklas lukštena būrelis alksninukų. Visas sniegas net pajuodęs nuo puotos likučių. Iš po kelmo išlenda trumpauodegis pelėnas ir bando nutverti nukritusią sėklytę. Pakalbinus, slepiasi. Atsiprašydama už sutrukdymą, prie urvelio padedu atsineštą batono riekę, tegul skanauja, nes gulbių ant ežero nė kvapo. Vietoj jų randu virš sniego iškilusius ledo luitus, kurie susidarė per visą ežerą nuo Šeirės miško iki Džiauto rago atsiradus lyg zygzaguotam tektoniniam plyšiui. Negaliu atsigrožėti ledo varvekliais, nutįsusiais iš po šlaite pakibusios liepos, akį traukia pakrantėje dunksantys įvairių formų akmenys, nuo bangų mūšos skalavimo atsiveriantys šlaitų dirvožemių sluoksniai. Sala kasmet po trupučiuką dalį savęs atiduoda ežerui.
Artėjant šeštai vakaro, saulė slepiasi už ant kalvos dunksančio Platelių miestelio. Pasidaro dar žvarbiau, žvejų nė kvapo. Per visą ežerą garsiai supokši nuo šalčio slūgstantis ledas. Po kojomis vėl žliugsiantis sniego ir vandens mišinys. Iškart darosi žvarbu ir nejauku. Susisupu giliau į apykaklę ir skubu pavymui besileidžiančios saulės.
Marija Jankauskienė
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
