Beveik žmogaus nepaliesta, gamtos vertybė Velėnijos pelkė (4,2 ha) telkšo Platelių girininkijai priklausančioje valstybinių miškų plotuose ir patenka į Žemaitijos nacionalinio parko Stirbaičių kraštovaizdžio draustinį. Beveik visa pelkė yra įteisinta kaip Europos Bendrijoje saugomų 7230 Šarmingų žemapelkių ir 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinių mozaika. Šioje unikalioje pelkėje yra gyvybingiausia Plungės rajone ir Vakarų Žemaitijoje žinoma raktažolės pelenėlės, kurią vietiniai vadina saulės krėsleliais, saulės ašarėlėm augimvietė. Tai labai retas, dekoratyvus į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas augalas, kuriam augti reikia natūralių, nepažeistų šarmingų žemapelkių. Be raktažolės pelenėlės čia dar auga labai retos Europos Bendrijoje ir Lietuvos Respublikoje saugomos rūšys: žvilgančioji riestūnė, dvilapis purvuolis, paprastoji tuklė, raudonoji, dėmėtoji, siauralapė, baltijinė gegūnės, pelkinė laksva, gyvena saugomi vabzdžiai – machaonai, pelkiniai satyriukai, tamsiosios šaškytės, šarvuotosios skėtės. Čia galima pasirinkti spanguolių, įvairių vaistingų augalų: puplaiškių, viržių, valerijonų ir kitų. Velėnijos pelkėje buveinės buvo atkurtos 2005-2006 metais, ekologijos klubui „Liepija“ kartu su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija įgyvendinant projektą „Pažeistų Žemaitijos nacionalinio parko buveinių atkūrimas ir pritaikymas pažintiniam turizmui“. Minėto projekto metu buvo iškirsti menkaverčiai krūmai ir medžiai, nušienautos jų atžalos ir visa biomasė pašalinta iš tvarkomų plotų. Tais pačiais metais buvo pagamintas ir prie pelkės pastatytas informacinis stendas. Ši vertinga pelkė yra vos už 3 km nuo Platelių centro, gerai privažiuojama ir prieinama. Joje lankosi net tik mokslininkai, studentai iš Lietuvos, bet ir iš kitų užsienio šalių. Į minėtą pelkę pažintines ekskursija veda Žemaitijos nacionalinio parko specialistai.
Velėnijos pelkė buvo prižiūrima talkų būdu arba rengiant paraiškas ir gaunant finansavimą iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos rėmimo programos. Paskutiniais metais iš minėtos programos sumažėjus skiriamų lėšų, 2018 metais ekologijos klubo “Liepija“ vardu buvo pateikta paraiška Plungės rajono aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšoms gauti. Labai nudžiugome, kad finansavimas buvo skirtas (1300 Eur), viešuosius pirkimus laimėjęs vieos ūkininkas ne tik gražiai trimeriu nušienavo visą pelkę, pašalino biomasę, bet iškirto karklynus, kitus krūmus ir padidino prižiūrimos pelkės plotą. Tuo pačiu buvo atnaujintas, perdažytas informacinis stendas.
Be Velėnijos pelkės šiais metais, naudojant Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (3000 Eur) rankiniu būdu atlikti gamtotvarkos darbai kitose vertingiausiose pelkėse ir šlapiose pievose, iš viso 10 ha plote. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai savo pajėgumais šienavo, surinko biomasę 20 ha plote, nušienautą biomasę pasiėmė vietos ūkininkai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, įgyvendindama Platelių ežero gamtotvarkos plano priemones tvarkė 20,3 ha nendrynų bei pelkių. Valstybinės miškų urėdijos Telšių teritorinis padalinys, tęsdamas projekto įsipareigojimus pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programą „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“, kasmet mūsų parko teritorijoje šienauja 70 ha pievų ir ganyklų, biomasę panaudoja gyvūnų šėrimui. Taigi, valstybinės institucijos šiemet atliko gamtotvarkos darbus 120 ha plote, taip prisidėdamos prie kraštovaizdžio mozaikiškumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, vietos ūkio gyvybingumo palaikymo.
Marija Jankauskienė
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
