Žemaitijos nacionaliniame parke yra nemažai Vakarų taigos buveinių, šio tipo miškų buveinės parke užima reikšmingą plotą. Daugiau nei pusė parko teritorijos sudaro miškai (~54%), vyrauja spygliuočių miškai, atitinkamai eglynai sudaro apie 40%, o pušynai apie 20% visų medynų ploto.
Vakarų taigos miškai (9010*) yra unikali gamtinė buveinė, būdinga borealiniam klimato regionui. Šie miškai pasižymi natūraliais, senais spygliuočių ir mišriais medynais, kuriuose vyrauja pušys (Pinus sylvestris) ir eglės (Picea abies), su įsiterpiančiais karpotaisiais beržais (Betula pendula) ir drebule (Populus tremula). Dauguma vakarų taigos buveinių išsiskiria rūšių neturtinga žoline augalija ir gausia žaliųjų samanų (ne kiminų) danga, taip pat gausu negyvos ir pūvančios medienos bei pavienių senų medžių.
Tokie miškai yra gyvybiškai svarbūs daugybei retų augalų ir gyvūnų rūšių, todėl jų išsaugojimas yra visų mūsų atsakomybė.
Išsamiai apie Vakarų taigą (9010*)
Eglė – Vakarų taigos simbolis
Vakarų taigos buveinėms būdingas spygliuočių medžių dominavimas, ypač svarbi čia yra paprastoji eglė (Picea abies). Ji ne tik formuoja miško struktūrą, bet ir sudaro palankias sąlygas įsikurti įvairioms rūšims: nuo samanų ir kerpių iki smulkių bestuburių. Žemaitijos nacionaliniame parke ir direkcijai priskirtose saugomose teritorijose auga net kelios išskirtinės eglės (Eglė boba, Renavo eglė, Laumių miško keturkamienė eglė) – botaniniai gamtos paveldo objektai.
Botaniniai gamtos paveldo objektai – eglės.
Lūšis – nykstanti miškų slapukė
Natūralūs Vakarų taigos ir ūksmingi mišrūs miškai yra ypatingai svarbios buveinės lūšies (Lynx lynx) išlikimui. Šios paslaptingos slapukės išlikimui yra būtini dideli, natūralūs miško plotai. Tanki augmenija ir sudėtinga miško struktūra leidžia lūšiai medžioti ir išvengti žmonių trikdymo. Deja, fragmentacija ir miškų kirtimai kelia grėsmę lūšių populiacijai tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Dėl lūšies retumo ir nepakantumo trikdymui jos apsaugai visoje Lietuvoje yra įsteigtos Natura 2000 teritorijos. Lūšies stebėsena kas 3 metus vykdoma ir Žemaitijos nacionalinio parko miškuose.
Žievėgraužis tipografas – mažylis, galintis nuversti milžinus
Šiuo metu viena labiausiai su vakarų taigos miškų buveinėmis, susijusių rūšių yra žievėgraužis tipografas (Ips typographus). Šis mažytis, vos iki 5,5 mm užaugantis, kinivarpų pošeimiui priklausantis vabalas, yra laikomas didžiausiu paprastosios eglės kenkėju.
Žievėgraužio tipografo lervos maitinasi pažeistų medžių karnienos audiniu, kartu su suaugėliais vabalais suformuodami tunelius po stora gyvų medžių arba rąstų žieve. Šių vabalų paveiktas medis greitai pradeda džiūti ir žūva.
Lervų vystymasis priklauso nuo aplinkos temperatūros. Palankiausios sąlygos vabalo lervoms vystytis yra karštos ir sausos vasaros, kai temperatūra pakyla iki +29ºC. Lygiai taip pat vabalų plitimą įtakoja minusinė temperatūra. Žiemos metu, paspaudus didesniam šaltukui, vabalų mirtingumas gali išaugti iki 50%. Būtent dėl palankių aplinkos sąlygų (šiltos žiemos, dar šiltesnės vasaros), šiuo metu yra stebimas masinis žievėgraužio išplitimas, keliantis grėsmę Vakarų taigos miškų buveinėms.
Vakarų taiga – žievėgraužis tipografas
Klimato kaitos poveikis vakarų taigos buveinėms
Vakarų taigos buveinių išlikimui grėsmę kelia daugybė veiksnių. Vienas reikšmingiausių yra klimato kaita. Šiomis dienomis šie miškai tampa pažeidžiami dėl kylančių temperatūrų, sausrų ir ekstremalių oro sąlygų. Klimato kaita ne tik keičia miškų rūšinę įvairovę, bet ir turi tiesioginį poveikį ekologinei pusiausvyrai.
Pirmiausia, klimato kaita sukelia ilgalaikį temperatūrų kilimą, kuris daro įtaką spygliuočių augimui. Paprastoji eglė yra jautri temperatūros pokyčiams, tai šiaurinių platumų augalas, o pastebimai kylanti temperatūra vasaros metu ir ekstremalūs jos svyravimai (sausros), kelia stresą ir silpnina augalą. Eglės darosi mažiau atsparios ligoms ir kenkėjams. Tad nenuostabu, kad vienai rūšiai silpstant dominavimą perima kitos rūšys.
Dėl šiltesnių žiemų ir sausesnių vasarų suintensyvėjo žievėgraužio tipografo plitimas. Šis vabalas intensyviai dauginasi ir natūralu, kad kuo didesnė jo populiacija, tuo daugiau reikia maisto. Todėl yra masiškai paveikiami eglynai. Intensyvėjanti klimato kaita išveda iš pusiausvyros visą ekosistemą.
Daugiau skaitykite straipsnyje: Ar pavyks išsaugoti EB svarbos eglynų buveines?
Jei norite daugiau sužinoti apie Žemaitijos nacionalinio parko saugomas miškų buveines, būdingas rūšis ir veiksnius įtakojančius jų būklę, kviečiame dalyvauti pažintiniuose žygiuose su direkcijos specialistu. Daugiau informacijos parko interneto puslapyje: https://zemaitijosnp.lt/renginiai/ .
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
