Platelių apylinkėse labiausiai žmonėms matomas ir žinomas nedidelis Užpelkių piliakalnis, prie kurio yra kelių į Dovainius, Platelius ir Alsėdžius kryžkelė. Seniau žmonės jį vadino Palšienės pilale, nes kalnelis tuomet buvo Barboros Palšienės žemėje. Piliakalnis buvo apaugęs mišku – eglynu. 1926 m. miškas iškirstas, kalnas suartas – paverstas dirva, buvo sėjami javai. Iš pietų pusės, kur šlaitas apie 12 metrų, iškasta duobė, iš kurios buvo kasamas žvyras. Nuo 1935 m. nebekasama. Pietinį šlaitą kurį laiką kasė ir sovietmečiu. Ariant piliakalnio vakarėje dalyje rastas akmenis kirvukas. Jį turėjo J.Mickevičius. Nors 1935 rugpjūčio 22 d. raštu žemės savininkai pasižadėjo piliakalnio nearti, saugoti, pažado netesėjo. 1936 m. Valstybės archeologijos komisijos ekspedicija aplankė Užpelkių piliakalnį. Savininkės nerado, parašė nurodymą nearti ne tik piliakalnio, bet 5 metrus aplink. 0,75 ha. plotą (piliakalnio teritorija) atleido nuo žemės mokesčių.
Užpelkių pilalėje pinigai dega. Kartą naktį pro piliakalnį ėjo Platelių gyventoja Ruginienė. Staiga pamatė Palšio pilalėje raudoną ugnį – kelis kartus iš kalno ugnies kamuoliai iššoko ir pranyko ore (1945 m. rugsėjo 15 d. papasakojo P.Palšis).
Pilalėje druskos buvę. Ankstesniais laikais Palšių ūkyje gyvenęs labai blogas žmogus, didžiausias girtuoklis. Jis niekam nežinant savo reikalams iš šios pilės išsikasdavo druskos. Bet ir mirdamas niekam neišdavęs tos paslapties, kur ta vieta, kur galima rasti druskos (1928 m. užrašė J.Mickevičius).
Dar žmonės pasakoja, kad ant Užpelkių pilalės vaidenasi. E. Skirutienė (gim. 1925 m.) porinusi, kad Kaniavienė iš Užpelkių kaimo sapne girdėjo balsą, kuris liepė nebeganyti savo karvės kalno papėdėje, nes tai esą jo. O S. Narbutienei (g. 1922 m.) seneliai pasakojo, kad piliakalnio šiauriniame šlaite pakasta auksu žieduota karvė. Daug kas ieškojo, bet nerado. O gal rado, bet niekam nepasakė? (2001 m. užrašė A. Alšauskis)
M. Kaniavienės senelis pasakojo, kad tą Užpelkių kalną kareiviai su batų aulais supylę. Bataulius pripils žvyro ir neš. Supylė tokį kalną, už kurio nuo priešų ir armotų galėjo pasislėpti (užrašė S.Stripinienė).
Prieš piliakalnį yra pelkė – Velnių raistas. Stonkai iš Velnių raisto parsivežė tokį įdomų akmenį, lyg ir su kortomis. Gedgaudas yra pasakojęs, kad ten velniai kortomis lošę. Gal dėl to ir Velnių raistas? (užrašė S. Stripinienė, papasakojo M. Kaniavienė).
1998 m. Užpelkių piliakalnis paskelbtas kultūros paminklu. Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Piliakalnio pietrytiniame šlaite stovi 1995 m. Palšių giminės pastatytas kryžius su Šventojo Izidoriaus koplytėle (aut. A. Vaškys ir S. Batavičius).
Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus
vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
