Užmiršti Platelių ežero vietovardžiai

2019-11-26 / Žemaitijos NP

Platelių ežero vietovardžiai (dokumentą rasite paspaudę čia)

Visi puikiai žinome Platelių ežerą, legendas apie jo kilmę, salų ir pusiasalių pavadinimus. Teisingiau, didžiųjų pusiasalių pavadinimus. O kai nežinome pradedame kurti savus. Taip atsiranda Zuikio ragas ar Žuvėdrų sala. O juk seniau kiekviena įlankėlė, seklumėlė buvo įvardintos, turėjo savo pavadinimus.
Pirmasis, rimčiausias Platelių ežero tyrinėtojas Pranas Gaida-Gaidamavičius 1937 m. parašė studiją ,,Babrungo upės aukštupio baseinas“. Joje mini buvus 130 vietovardžių, tačiau visų neišvardina. O daugelio nurodyta vieta žemėlapyje yra labai jau netiksli. P. Gaidamavičius nurodo ežero salas, pagrindinius pusiasalius, keletą įlankų, seklumų bei įdubų ir valksmų (žuvies gaudymas traukiamais tinklais) vietas.
Nesiimdamas revizuoti šio garbaus tyrinėtojo darbo, noriu pradėti nuo Platelių ežero seklumų. Man labai nepatinka naujadaras vienos seklumos pavadinimas – Žuvėdrų sala. Reiktų pradėti bent nuo to, jog žuvėdros čia neperi, galbūt peri kirai. Ši sekluma, apaugusi nendrėmis, yra tarp Pilies salos ir Pliksalės ir turi labai gražų senovinį pavadinimą – Medvėidis (schemoje Nr. 1, toliau skaitmuo skliausteliuose). Į lietuvių kalbą gana sunku išversti, atitikmuo būtų Medveidis, nors su lokiu ar meška, arba medviediu ir su veidu neturi nieko bendro. Seklumos pavadinimas kilęs nuo to, jog šioje vietoje buvusi plateliškių malkų turgavietė. Miško kirtėjai (vadinti „zimagorais“) kirsdavo mišką rytinės Platelių ežero pusės miškuose (Plokštinėje) ir žiemos metu, užšalusio ežero ledu, atveždavo iki šios vietos. Tada plateliškiai čia nupirkę malkas patys veždavosi į namus. Tad pavadinimas lyg ir turėtų būti Medvėitis, bet man, primygtinai, sakė vadinti Medvėidis. Tad taip ir Jūsų visų prašau šią seklumą vadinti. Ši sekluma yra gana didelė, 2 metrų gylio kalvelė yra 1,5 ha ploto, o pati sekliausia vieta tik 0,72 m.
Kalbant apie seklumas, reikėjo pradėti nuo sekliausios, nuo Ošpalė (Užpalio) (2). Kalvėlės, kuri yra vos 0,37 m gylyje. Ši sekluma yra į šiaurę nuo Veršių salos ir apie 300 m nuo Šeirių poilsiavietės pakrantės. Sekluma apaugusi meldais, kurie parodo jos buvimo vietą.
Šioje Platelių ežero zonoje, nuo Veršių ir Pilies salų į šiaurės rytų pusę, netoli viena nuo kitos yra dar keturios seklumos: arčiausiai vandens paviršiaus esanti Eglės kalva (3), Beniušienės kalva (4), Švėnta Juona (Švento Jono) ragelis (5) ir Triaušīna (Triaušyno) kalvelė (6). Šioje ežero zonoje labai svyruoja gylis nuo 0,37 iki 21,55 metro gylio.
Nuo Pilies salos pietinio krašto žiūrint į Barana (Barano, o ne Barono) ragą (7), beveik per vidurį yra trys seklumos. Pati įdomiausia – Nālėjės kalvelė (Nalijos kalvelė) (8). Pačiame ežero viduryje nedidelė sekluma vos 0,93 m gylyje po vandeniu, o nuo šios seklumos į visas puses didžiausias skardis. Į pietų pusę už 400 m pati giliausia Platelių ežero vieta Nālėjės (Nalijos) gelmė (9). Į šiaurės vakarus, už maždaug 100 m, truputį giliau po vandeniu (2,44 m) yra kita kalvelė Nalėjelė (Nalijėlė) (10). O kiek tolėliau į šiaurės rytų pusę – Kryžiavuojė kalva (Kryžiavonės) (11). Ši sekluma iškyla iki 1,64 m.
Briedsalė apsupta seklumomis į pietvakarius Akmenragis (12) besiremiantis į pačią salą, į šiaurės vakarus Daržėnālės (Daržinaitės) (13) kalva, į šiaurės rytus Mėitų (Mietų) (14) kalva. Akmenragis tikrai pateisina savo pavadinimą, dėl pavienių didokų akmenų, gulinčių ežero dugne. Kodėl „akmenragis“ , o ne „kūlragis“, juk žemaitiškai akmuo yra kūlis. Manau, šis vietovardis yra jaunas, bet naudotinas.
Beveik vienoje linijoje nuo Šv. Jono upelio į Pliksalę išsidėsčiusios seklumos: Kūlyna rags (Kulyno ragas) (15), Dėdiasis kalns (Didysis kalnas) (16), Skersotėnis atseklīs (Skersutinis) (17), Žėimėškės kalva (Žeimiškės) (18) ir Smėltės (Smilčių) kavelė (19). Dar reikia paminėti Vartų kalną (20) (piečiau nuo didžiųjų vartų) ir vakarinėje Pliksalės pusėje esančias Rūsė (Rūsio) kalvelę (21) ir Sekliesis (Seklusis) (22). Kodėl Skersotėnis atseklys? Seklumos ar ryškios kalvos nėra, o yra ryškus gilėjimas į šiaurės rytų pusę.
Dar viena kalvelė – Markalės kalva (Markos) (23) yra į šiaurę nuo Šventorkalnio vidurio link Veršių salos.
Be seklumų esančių ežere yra ir nuo pakrantės ar salų besitęsiančios seklumos. Tokias seklumas senieji Platelių ežero žvejai vadina „ragais“, „rageliais“, nors bendrinėje kalboje reikia vadinti „seklumomis“. Prie šio tipo seklumų priskiriami jau minėti Akmenragis (prie Briedsalės)(12), Kūlyno ragas (15) (prieš Švento Jono upelį). Dar liko nepaminėta sekluma Bernadina rags (Bernardino ragas) (24). Ši sekluma šliejasi prie pietrytinio Šventorkalnio pusiasalio atsikišimo, ragelio. Sausumos ragelis vadinamas taip pat – Bernadinų rags (Bernardinų ragas). Ir Armātas (Armotos) (25) ragas ir sekluma pietinėje Pilies salos pusėje. Keisčiausia, kad giliausios vietos neturi pavadinimų, išskyrus Nalėjas (Nalijos) gelmę (9).
Šiuos vietovardžius man papasakojo plateliškis (dabar gyvena Kaune), žvejys nuo pat vaikystės ir geras mano draugas Valdas Vaitkus. O jam visas žuvingas vietas parodė ir pavadinimus paporino senosios Platelių ežero žvejų kartos atstovas Silvestras Vasiliauskas.
Apie pakrančių ir įlankų pavadinimus kitą kartą.

Kraštotvarkos skyriaus vyr. specialistas

S. Kvašinskas

 

Scroll to top