Vapsvaėdis – plėšrus paukštis, gyvenantis įvairaus tipo miškeliuose, šalia kurių yra pievų, ganyklų pelkių. Neįgudusiam stebėtojui jį gana sunku atskirti nuo gana įprasto paprastojo suopio. Vapsvaėdžiai daugiausia minta vapsvų lervomis, sugeba vapsvų lizdus iškasti iš žemės, palikdami stipriomis kojomis iškapstytą žemę. Jei lizde yra jaunikliai, korius su visomis lervomis neša į lizdą. Šiemet šiems įdomiems plėšriesiems paukščiams vasara gana palanki, nes vapsvų yra pakankamai. Be to vapsvaėdžiai papildomai maitinasi kitais vabzdžiais, varliagyviais, neatsisako ir smulkių paukščiukų. Nuo suopio skiriasi kiek ilgesne uodega bei sparnais, lengvesniu skrydžiu, žemyn nuleistais sparnais, kitais smulkesniais požymiais. Ypatingai ryškus šio paukščio bruožas sugebėjimas skrendant suploti virš nugaros iškeltais sparnų galais.
Šiemet atlikome valstybinį vapsvaėdžių monitoringą Plinkšių miško biosferos poligone, kuris yra Paukščiams svarbi teritorija dėl ten perinčių vapsvaėdžių bei pilkųjų meletų. Norint žinoti paukščių rūšių būklę šalyje yra atliekamos jų apskaitos maždaug tokiomis pačiomis datomis, sąlygomis ir tais pačias metodais skirtingose vietose. Lietuvoje yra išskirtos aštuonios Paukščiams svarbios saugomos teritorijos dėl vapsvaėdžių apsaugos. Vapsvaėdžių monitoringas atliekamas sėdint pakilumoje apie 1 kilometro atstumu nuo miško ir žiūronų bei teleskopo pagalba stebint iš kur pakyla ir kur nusileidžia šie reti, saugomi paukščiai. Tokių taškų apie Plinkšių miško biosferos poligoną yra dešimt. Kiekviename taške sėdima po tris valandas. Fiksuojamos ir kitos plėšrių paukščių rūšys. Kadangi stebimoje saugomoje teritorijoje yra ne tik Plinkšių ežeras (393 ha), bet ir seklūs, žuvingi Pasruojės žuvininkystės ūkio tvenkiniai, paukščių įvairovė gana didelė, tarp jų nemažai retų, saugomų rūšių: juodasis gandras, jūriniai ereliai, ereliai žuvininkai, mažieji ereliai rėksniai, juodasis peslys, sketsakalis, pelėsakalis, pievinės ir nendrinės lingės, vištvanagis ir vapsvaėdžiai, didieji baltieji garniai.
Vapsvaėdžių monitoringas Lietuvoje atliekamas kas trys metai nuo 2006 metų. Palyginus ankstesnes apskaitas su šiais metais atliktomis, pastebimas visų paukščių, tame tarpe ir vapsvaėdžių skaitlingumo sumažėjimas. Mano nuomone šiuo metu Plinkšių miško biosferos poligone gyvena ne daugiau kaip 8 poros šių retų paukščių. Mokslininkai vapsvaėdžio apsaugos būklę Lietuvos paukščių apsaugai svarbiose teritorijose vertina kaip nepilnai palankią arba nepalankią, nes perintys paukščiai trikdomi ūkininkaujant miškuose, o maitinimosi buveinės prarandamos dėl natūralių pievų ir miško aikščių užžėlimo, užsodinimo mišku ar suarimo.
Nuotraukose:
Marija Jankauskienė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
