Nuo 2020 m. gegužės mėnesio Lietuvoje startuoja novatoriška į rezultatą orientuota agrarinės aplinkosaugos priemonė, skirta atkurti gamtine įvairove turtingas pievas. Ūkininkai kviečiami būti pirmaisiais, kurie išbandys šią naują priemonę, paremtą geriausia Europos agrarinės aplinkosaugos patirtimi.
Dviguba nauda: didesnė gamtinė įvairovė ir lankstumas ūkininkams
Šiuo metu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje vyrauja agrarinės aplinkosaugos modelis, kai ūkininkai gauna valstybės išmokas už įsipareigojimą vykdyti aplinkai palankią veiklą, atsižvelgiant ne į gaunamus rezultatus (pavyzdžiui, kiek paukščių padaugėjo), bet į nustatytų reikalavimų įvykdymą (pavyzdžiui, šienauti pradėti po liepos 15 d.). Tačiau plataus masto mokslinės studijos ir kitų Europos šalių geroji praktika rodo, jog didesnę abipusę naudą teikia į rezultatą orientuotos agrarinės aplinkosaugos priemonės, kai išmokos skiriamos už tvarkomoje teritorijoje padidėjusią gamtinę įvairovę, tuo tarpu ūkininkui paliekama laisvė pačiam pasirinkti priemones, kaip pasiekti norimą rezultatą.
„Kai išmokos mokamos už pasiektą rezultatą, o ne už numatomų ribojimų laikymąsi, ūkininkui paliekamas lankstumas pritaikyti savo žinias ir patirtį. Juk jis geriausiai pastebi savo veiklos poveikį, būdamas šeimininku gali lanksčiai parinkti ūkininkavimo priemones, palankias gamtai ir ūkio gerovei“, – sako žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas.
Kviečiami natūralių ir pusiau natūralių pievų turintys ūkininkai
Bandomajai priemonei įgyvendinti planuojama atrinkti apie 300 hektarų pievų, pirmenybę teikiant Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose ir jų apylinkėse esantiems ūkiams, turintiems natūralių ir pusiau natūralių pievų, kurios nebuvo ariamos penkerius ar daugiau metų.
„Šiuo metu mokslininkų ir gamtosaugos specialistų plačiai pripažintos į rezultatą orientuotos agrarinės aplinkosaugos priemonės gimė Prancūzijoje pačių ūkininkų iniciatyva, – teigia „Baltijos aplinkos forumo“ direktorius ir priemonės koordinatorius Žymantas Morkvėnas. – Ūkininkai pradėjo rengti žydinčių pievų čempionatus ir varžėsi tarpusavyje, kieno pieva žydi gausiausiai. Jas tyrinėjant vėliau paaiškėjo, jog tokiu būdu buvo pasiekti ir puikūs rezultatai puoselėjant natūralias, didele gamtine įvairove pasižyminčias pievas. Tam, kad atkurtume šimtmečiais Lietuvos kraštovaizdžio dalimi buvusias gamtine įvairove turtingas pievas, mums reikia tokių atsakingų ir toliaregiškų ūkininkų ir čia, Lietuvoje.“
Kviečiame ūkininkus, kurie norėtų prisidėti prie naujos kartos agrarinės aplinkosaugos ir ateinančius trejus (ar penkerius) metus išbandyti šios priemonės efektyvumą, užpildyti internetinę paraiškos formą, nurodant savo kontaktinius duomenis. Atkreipiame dėmesį, jog bendrasis bandomosios priemonės plotas yra ribotas, todėl kviečiame susidomėjusius ūkininkus registruotis ilgai nelaukus. Registracija atvira iki birželio 1 dienos. Dalyvaujantiems šioje priemonėje, ūkininkams taip pat išliks galimybė gauti ir daugelį kitų ūkininkavimo išmokų už deklaruojamus plotus.
Gavę paraiškas, aplinkosaugos specialistai atrinks labiausiai bandomajai priemonei išbandyti tinkamus ūkius, atvykę į vietą nustatys esamą pradinę pievų būklę, pagal kurią vėliau bus vertinama padaryta pažanga. Bandomojoje priemonėje dalyvaujantys ūkininkai bus apmokyti, kaip nesudėtingai fiksuoti pasiektus rezultatus, kaip atpažinti gerėjančią būklę rodančius augalus, jiems taip pat bus paruoštos pievų tvarkymo rekomendacijos. Detali informacija apie išmokų dydžius ir mokėjimo tvarką bus pateikta artimiausiu metu.
Jei ši bandomoji į rezultatą orientuota agrarinės aplinkosaugos priemonė pasirodys esanti efektyvi, ją planuojama siūlyti įtraukti į nacionalinį Žemės ūkio strateginį planą taip užtikrinant priemonės tęstinumą, didesnę naudą aplinkosaugai ir lankstumą ūkininkams. Taip pat tikimasi, jog ši priemonė padės palaikyti šimtametes ganymo tradicijas ir dėl sovietinės kolektyvizacijos bei intensyvaus ūkininkavimo sunykusias vertingas pievų buveines.
Aiškus poveikis gamtai ir auganti ūkininko kompetencija
Į rezultatą orientuotos priemonės pasižymi tuo, kad jas įgyvendinant ūkininkas pats nuolat stebi ir vertina jo atliekamų veiksmų poveikį gamtai. Jokie konkretūs šienavimo ar ganymo terminai ar kiti reikalavimai nenustatomi. Dalyvaudami šioje naujo tipo priemonėje ūkininkai gaus sąrašą lengvai atpažįstamų rūšių, galinčių augti konkretaus tipo pievoje, tokių kaip apskritalapis katilėlis, paprastasis čiobrelis, rasakila, kiškio ašarėlės, paprastasis kmynas, raudonoji ar Baltijinė gegūnės. Ūkininkaudami savo pasirinktu būdu jie stebės, ar tų rūšių daugėja, ar atsiranda naujų, galbūt kažkurios nyksta. Tai padės įsivertinti, ar jų taikoma ūkininkavimo praktika padeda pievai atsigauti.
Ši bandomoji priemonė inicijuojama įgyvendinant „Life“ programos integruotąjį projektą „Naturalit“, kuris skirtas užtikrinti pilnavertę Natura 2000 tinklo – vertingiausių Europos Sąjungos gamtos teritorijų – apsaugą Lietuvoje. Įgyvendinant priemonę bendradarbiauja Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, saugomų teritorijų direkcijos ir kiti projekto partneriai.
Daugiau informacijos – interneto puslapyje naturalit.lt.
Kontaktiniai asmenys:
Žymantas Morkvėnas
Tel. +370 614 72597
El. p. zymantas.morkvenas@bef.lt
Elvyra Mikšytė
Tel.. (8 5) 219 5501
El. p. elvyra.miksyte@bef.lt
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
