Šventojo Stanislovo koplytėlė

Beržore, prie kelio į Godelius, Stirbaičius 2014 m. prie didelio ąžuolo  (šalia Sigito ir Juditos Šatkauskų sodybos ) pakabinta koplytėlė su Šventuoju Stanislovu. Koplytėlė sukurta tautodailininko Stanislovo Riaubos atminimui (110 m. gimimo metinėms). Koplytėlės prie medžio su šv. Stanislovu autorius – menininkas Antanas Vaškys,  kryžių saulutę nukalė mažeikiškis kalvis, Aukso vainiko laimėtojas Virgilijus Mikuckis. 2018 m. kryždirbys Antanas Vaškys koplytėlę nudažė. 2014 m.  koplytėlę pašventino Platelių klebonas Rimvydas Marozas.

Tautodailininkas Stanislovas Riauba gimė 1904 11 13 Godelių kaime, mirė 1982 04 12, palaidotas Beržoro kapinėse. Nuo 1960 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios Vilniuje (1964, 1975), Plungėje (1979, pomirtinė 2004). Nuo 1920 piemenaudamas peiliuku drožė paukštelius, žvėrelius, pypkes, rėmelius, dėžutes, jas pagražindavo lapeliais, brūkšneliais. Iš ankstyvųjų kūrinių žinomos didelės, dekoratyvios, apibendrintos formos skulptūros: Nekaltojo prasidėjimo Švč. Mergelė Marija (1936), Angelas sargas (1942). Dvidešimto amžiaus šeštame dešimtmetyje drožė šventųjų skulptūrėles, Užgavėnių kaukes, žaislus, dėžutes, jas puošė reljefinėmis gėlėmis, žvaigždutėmis, trilapiais, vynuogių kekėmis; rankšluostines, pelenines, lazdas paįvairindavo figūriniais motyvais. Kūryboje vyravo folkloro, kasdienės buities ir švenčių motyvai, pasakų, legendų, istoriniai personažai, dažnos velnio, raganos figūros, stebuklingi paukščiai, slibinai, septinto dešimtmečio viduryje atsirado ilgaplaukių vešliomis garbanomis gražuolių princesių ir karalaičių. Skulptūrėlės nedidelės, apvalios, išraiškingai deformuotos, glotnios, dekoratyvios, dažytos ryškiomis spalvomis (Ponas ir mužikas, Malūnininkas, Davatka ir velnias, Ragana, visi 1961). Brandžiausi kūriniai – Gyvačių kerėtojas (1964), Platelių ežero salos ragana, Laikrodininkas (abu 1965), Karys (1966), vėlyvojo laikotarpio – Orleano mergelė, Dinozauras, Slibinas (visi 1978), Gėlių karalienė (1979). Skulptūras drožė iš liepos, drebulės, kartais ąžuolo, jos pasižymi liaudišku humoru, fantazija, drožybos kruopštumu, meistriškumu, meninės formos išraiškingumu. Kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių muziejus Alka Telšiuose,  Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Žemaičių dailės muziejus (nuo 2012 metų muziejui priklausiančiame Bukantės dvarelio svirne atidaryta memorialinė S.Riaubos ekspozicija), daug S.Riaubos skulptūrų yra patekę į privačias kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje.

Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė  Aldona Kuprelytė