Stirbaičių pilys

Tautosakoje kalnas pavadintas Pilimi reiškia piliakalnį, tad ir aš šiame straipsnelyje remsiuos girdėtais pasakojimais ir padavimais. Daugiausiai papasakojo mano mama Justina Kvašinskienė ir bočius Kazimieras Steponavičius bei kiti stirbaitiškiai: Plilibienė, Kotryna Sausdravienė (Bekėžaitė), Jokšas Bronius, Antanas Jonauskas.

Pilys o ne pilis, nes Stirbaičių kaime yra ne viena, o kelios pilys. Pradėti reikia nuo didžiausios šiaurės vakarinėje kaimo dalyje buvusio piliakalnio, stirbaitiškių vadinama Pėlė (Pilis). Sakau buvęs piliakalnis, nes apie 1970 metus buvo nukastas, todėl dabar daugelio žvyrduobe ar karjeru pavadinamas. Tai vienintelis Stirbaičių kaime piliakalnis minimas Lietuvos piliakalnių sąraše ir vadinamas Stirbaičių piliakalniu. Tačiau neturi nei numerio, nei apsaugos statuso nes yra sunaikintas. Elektroniniame puslapyje piliakalniai.lt rašoma, kad tai I tūkstantmečio piliakalnis. Jis buvo įrengtas ant aukštumos kalvos stačiais kraštais. Pietų ir pietryčių pusėje nuo likusios aukštumos dalies buvo atskirtas nedideliu grioviu ir pylimu. Ir tai visos rašytinės žinios apie piliakalnį. Bet yra išlikę pasakojimai, pasakos ir legendos susijusios su šiuo piliakalniu. Pasakojama, kad šiose vietose buvęs didelis mūšis ir jame žuvęs didis žemaičių vadas. Ant jo kapo kariai su šalmais supylė didelį kalną, taip atsirado šis kalnas. Pagal padavimą lyg ir turėtu būti pilkapis , o ne piliakalnis, tačiau yra piliakalnis. Dar pasakojama, kad Papiliais (taip vadinamas miškas supantis piliakalnį) vaikšto ,,vokietukas“. Jis apsivilkęs juodą kostiumą, ant galvos užsidėjęs juodą skrybėlę – cilindrą, o batai jo keistai maži, nes kojos tai kanopos. Papiliais vaikšto ir praeinančius klaidina ne kas kitas o velniukas. Ne vienas turėjo bėdos jį sutikęs.

Ne iš vieno esu girdėjęs kalbant, kad netoliese buvo milžinkapis. Tačiau niekas nebežino kur jo reikia ieškoti. Greičiausiai milžinkapis buvo į vakarus nuo Pilės, ten miške radau plokščią akmenį su ovaliniais žiedais, o dar vakariau didelį (apie 1,3 m virš žemės) akmenį panašų į šuns galvą.

Šalia piliakalnio, už šimto metrų į pietvakarius yra kitas kalnas vadinamas Pėlės vaks  (Pilies vaikas) savo forma labai primenantis daug mažesnį piliakalnį. Tačiau pasakojimas apie Pilis, tad keliaukim į rytinę Stirbaičių dalį čia kitas didelis piliakalnis vadinamas  Pastongēs (Pastongiais).  Kodėl Pastongē nežinau, tokį piliakalnio pavadinimą nurodė kitapus Tyrės (Tyro) pelkės gimęs ir užaugęs Bronius Jokšas. Apie pavadinimo kilmę nieko pasakyti negalėjo. Valančiaus kalnu dar vadinama, nes ant šio kalno buvo Valončių gyvenėms (Valančių ūkis). Dar ir dabar yra išlikę statinių pamatų liekanos. Kalnas didelis ir status, su priešpilio požymiais šiauriniame gale. Kalnas iš trijų pusių supamas pelkių, tik iš šiaurinės pusės yra sausa pieva.

Apie šiuos piliakalnius legendas yra užrašiusi Platelių krašto tautosakos rinkėja mokytoja Stanislava Stripinienė knygelėje ,,Platelių žemės atmintis“.

Kad yra du piliakalniai sako du milžinkapiai. Prie Pastongiū piliakalnio milžinkapio vieta yra žinoma, ją parodė du skirtingi stirbaitiškiai (Antanas Jonauskas ir Bronius Jokšas). Milžinkadis yra į šiaurės rytus nuo piliakalnio už 400 m.

Kaime yra dar trys kalnai su pilies pavadinimu tai: Žemuojė pėlalė (Žemoji pilaitė), Aukštuojė pėlalė (Aukštoji pilaitė) ir Pėlalė (Pilaitė, Pilelė). Šie kalnai yra arti vienas kito, pietinėje kaimo dalyje. Visi šie kalnai yra ant nedidelio upelio šlaito. Dar netoli šių kalnų yra Skruoblu (Skroblų) kalva. Skroblų kalva neaukšta, apvali, pakraščiais apskritimu sudėti akmenys. Ar šie kalnai yra buvę piliakalniai, ar senovinės gyvenvietės gali pasakyti tik istorikai atlikę archeologinius tyrimus. Galbūt netolimoje ateityje nustatysim kas buvo šie keturi kalnai stirbaitiškių vadinami pilalėmis.

Pagal stirbaitiškių pasakojimus parengė  vyriausiasis specialistas  Sigitas Kvašinskas