Šimtmečio raštai

2018-08-31 / Žemaitijos NP

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija vykdo projektą ,,Šimtmečio raštai. Tradicinis rankšluostis“.  Projekto metu bus surinkta medžiaga apie žemaičių rankšluosčius, palyginta su kitų Lietuvos  etnografinių regionų rankšluosčių įvairove,  suorganizuoti rankšluosčių audimo, siuvinėjimo, pinikų pynimo ir mezgimo edukaciniai užsiėmimai, edukacijos Dailės akademijos studentams,  paroda, skirta rankšluosčiams ir t. t.

Rugpjūčio 14-18 dienomis Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre vyko tradicinio rankšluosčio audimo seminaras. Audimo mokymams vadovavo sertifikuota audėja, folkloristė, tradicinio paveldo žinovė Zita Baniulaitytė. Visos Lietuvos regionų tradicinius rankšluosčius pristatė Lietuvos dailės muziejaus liaudies skyriaus vedėja Dalia Bernotaitė-Beliauskienė. Audėjos iš Platelių, Plungės, Ylakių, Židikų, Raseinių, Kelmės ir Palangos mokėsi ,,skaityti“ rankšluosčių raštus, įrietė stakles keturnyčiui ir aštuonnyčiui rankšluosčiams austi. Viena seminaro diena buvo skirta išvykai: seminaro dalyviai susipažino su  senaisiais žemaičių rankšluosčiais saugomais Kretingos ir Mažeikių muziejuose. Žemaitijoje –  rankšluostis vadinamas abrūsu, abrūseliu. Be praktinės rankšluosčio paskirties (kūno sausinimui), ryški tradicinė apeiginė paskirtis: rankšluostis lydėjo žmogų visose svarbiausiose gyvenimo akimirkose. Gimusį kūdikį stipriai susukdavo į ilgą lininį rankšluostį, kad būtų stiprus, sveikas ir atsilaikytų gyvenimo negandoms. Vestuvėse jaunoji apjuosdavo piršlį ir apdovanodavo pabrolius rankšluosčiais arba raštuotomis pirštinėmis. Į paskutinę kelionę kiekviena turėdavo išsiaudusi ilgiausius ir gražiausius rankšluosčius nešėjams.  Apeiginiai rankšluosčiai sudėtingo audimo, papuošti pinikais ar mezginiu, siuvinėti.

Projekto veiklos tęsis rugsėjo ir spalio mėn. Projektą ,,Šimtmečio raštai. Tradicinis rankšluostis“ remia Lietuvos kultūros taryba.

 

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotoja

Aldona Kuprelytė

 

Scroll to top