Senuosės tradicėjės

2021-02-11 / Žemaitijos NP

Ožgavienės Beržuorė

Priš pėrmōji pasaulėni kara Venslauskē gīvena Beržuorė (Plateliu apīlinkė) ė če liōb sokvėis Ožgavieniu žīdus. Ožgavieniu žīdā būs so lėčīnuoms , daugiausē – medėniems. Pasėdėrbs kopras, apsėvėlks verstās kailėnēs, pontēs sosėjous, i ronkas pasėjims ėlgus vuotegus.

Muorė liōb itaisīs ont ratu tekėnė, katras bova ba gelžėnė tekėnlonkė. Ėš kalna  žīdā ont šlediu dies plati vežėma so būdo. I vežėma pakėnkīs ketoris arklius so skombalās ė skrabalās. I vežėma sosies Muorės gīniejē (apsauga) ė mozėkontā. Būduo liōb siedies ė dā vėins Ožgavieniu dalīvis so ėlgo medėnio triūbo, katras vėsa laika triūbīs. Pri vežėma gala prirėš Muorė, važioujint ana soksēs i rinki. Muorė liōb atveš i Plateliu grafa Šuazelė dvara kėima, po rūmu longās, ka grafs matītom. Dvarėškems tėka Ožgavieniu žīdā. Grafs liōb dous pėningū. Paskiau Ožgavieniu žīdā lonkīs klebuona, miestelė žmuonis.

Vakarė Ožgavienės bėngsēs ,,Muorės laiduotoviems”  – vakaruško. I vakaruška galiejė ētė kas nuoriejė. Vėsė liōb šuoks, dainious, linksminsēs, vo Ožgavieniu žīdā l liōb – vėišies.

Par Ožgavienės ė vakaruškuo tvarka liōb veizies Ožgavieniu vads, gėrtū, lermoutuoju, mošeiku nebova

1957-07-28 Beržuorė papasakuojė Vėnslauskis Ontuons, ožrašė Mėckevīčios Jūzaps.

 

Nuotrauka ėš ŽNPD archīva 1957 m. Ožgavienės Plateliūs

Gamtuos ir koltūras pavelda skīriaus vīr. specialistė
Kuprelātė Alduona

 

 

.

Scroll to top